Laiškai iš Drakono kalnų

 ... visi konganai įdarbina žodžius bei kalbą gydydami mus nuo prisirišimo prie mąstymo.

Mūsų padarytos klaidos ir jų suvokimas, atgaila trumpina kelią link savęs, ir tas kelias yra amžinas. 

 Pamenu, kai manęs mokykloje paklausė, kas yra Dievas, ką manau apie tą klausimą, atsakiau: 150 mln. kilometrų. Tuomet kaip tik per fizikos pamokas mokėmės apie planetas. Tai apytikslis atstumas nuo Žemės iki Saulės. Jei jis pasikeistų, nebūtų ir to, kas klausia, ir nei to, kas bando tuo spekuliuoti.

Kiekviena diena kaip šventė. Laukdami kažkokios ypatingos šventės, prarasime dabartį... Tiesa visuomet prieš tavo akis. Būkite dėkingi už tai, kad esate dabar. 

... kadangi nesame tobuli, nereikia norėti, kad mums visąlaik sektųsi. Tai neįmanoma. Bloga nuotaika, blogos sąlygos – tai labai normali būsena mūsų netobulų žmonių pasaulyje.  

Bloga situacija – tarsi kuras raketai, kuri iššauna su didžiule jėga, įveikia stratosferą ir išeina į nuostabiausiomis spalvomis žėrintį kosmosą. O gera situacija – tai situacija, kai raketa pakyla ir po kelių minučių nukrenta, nes pritrūko „gazo“. Tai nėra tikra. Bloga situacija – pati tikriausia, pati stipriausia energija, jeigu mes ją išnaudojame tinkamai. 

Didžiausia praktika – netikėti niekuo, net tikėjimu, kad netiki. 

Dvasinė praktika yra tavo santykis ir elgesys su kitais. 

Mes siekiame kuo švaresnio veidrodžio, kuris aiškiai ir tiksliai atspindėtų tikrovę, vien tam, kad padėtume žmonėms. Aiškus šio momento laikymas ir yra prašviesėjimas. 

Žmonės dažnai klausia: „Kas yra prašviesėjimas?“ Aš klausiu: „Kokia yra siena?“ Siena geltona. Tai ir yra prašviesėjimas (šypsosi). Išlaikyk tokį protą kiekvieną akimirką. Kad ir kas nutiktų.