- Na, o jeigu, kai sūnus serga ir atsisako gerti vaistus, tėvas apgavęs suduos tuos vaistus su maistu ir šitaip, pasinaudojęs apgaule, išgydys vaiką? Prie ko reiktų skirti šitokią apgaulę?
- Man rodosi, kad ir ją prie teisingų poelgių, - atsakė jaunuolis. 
Ksenofontas
 


Atsiminimai, vizijos, apmąstymai

Dažnai man net rodėsi, jog Dievo valia, kuri kartais būna netikėta ir gąsdinanti, tyčia pakeičiama religiniais priesakais, kad tik žmonėms nereikėtų jos suprasti. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 73p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Nuo pat pradžių mane lydėjo fatalumo jausmas, tarytum likimas man skyrė gyvenimą, kuris dar turi išsipildyti. Tai teikė tam tikro vidinio ryžto, kurio pats niekada negalėjau atskleisti, tačiau jis buvo man atskleistas. Niekada neturėjau šio tikrumo, bet jis turėjo mane, dažnai nepaisant priešingo įsitikinimo. Niekas negalėjo atimti iš manęs įsitikinimo, jog man skirta vykdyti tai, ko Dievas nori, o ne tai, ko aš noriu. Dažnai jausdavau, kad visuose svarbiuose dalykuose esu ne su žmonėmis, o vien tik su Dievu. Ir visada, kai tik patekdavau "tenai", kur nebūdavau vienišas, laikas prarasdavo ribas. Aš gyvendavau šimtmečius, o atsakymą išgirsdavau iš To, kuris visada buvo ir visad yra. Pokalbiai su šiuo "Kitu" tapo mano giliausiais išgyvenimais: tai būdavo arba kruvina kova, arba didžiausia palaima.  

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 75p.)
Balsuoti:
 4.0 (3)
Komentarai (0)
Savo knygoje "Autopsija" ("Selbstschau") Heinrichas Čokė aprašo panašų atsitikimą: kartą viename restorane jam pavyko demaskuoti jauną vagį, kurio visai nepažinojo, - mat rašytojas išvydo vagystę savo vidine akimi.
Gyvenime man dažnai pasitaikydavo, kad staiga susivokdavau žinąs tai, apie ką visai negalėjau žinoti. Žinojimas tiesiog ateidavo pats, lyg tai būtų mano paties idėja. panašiai atsitikdavo ir su mano motina. Ji nesuprasdavo, ką kalbanti, - tai būdavo absoliučios valdžios balsas, sakantis būtent tai, kas tikdavo konkrečiai situacijai. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 79-80p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Žmonės man atrodė tokie pat nemąstantys kaip ir gyvuliai. Jie į žemę arba į medžius žvelgė tik tam, kad pamatytų, ką ir kokiam tikslui galima panaudoti. Kaip ir gyvuliai jie būrėsi į bandas, poravosi, kivirčijosi tarp savęs ir nematė, jog gyvena kosmose, Dievo pasaulyje, amžinybėje, kur viskas gimsta ir viskas jau mirę. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 99-100p.)
Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)
Beje, nors tradiciškai žavėjausi mokslu, supratau, jog jis gali tapti proga atitolti nuo Dievo pasaulio ir iš jo išklysti, išsigimti, ko gyvūnas nesugeba.  

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 100p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
Augalai taip pat mane domino, bet ne mokslo požiūriu. Dėl man nesuprantamų priežasčių nenorėjau jų skinti ir džiovinti. Augalai buvo gyvos būtybės, kurios turi prasmę tik augdamos ir žydėdamos - paslėptą, paslaptingą prasmę, dievišką idėją.Į juos reikėjo žiūrėti su baime, filosofiškai jais stebėtis. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 121p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (1)
Žmogus fiziškai ir dvasiškai ateina į pasaulį turėdamas individualų charakterį ir pirmiausia susipažįsta su tėvų aplinka bei jos dvasia, su kuria jis dėl savo individualumo tik iš dalies sutinka. Savo ruožtu šeimyninė dvasia daugiausia yra formuojama laiko dvasios, kurios daugelis neįsisąmonina. Kai ši šeimyninė dvasia atitinka consensus omnium [bendras sutarimas], ji reiškia ir saugumą pasaulyje, o kai ji prieštarauja daugeliui ir yra prieštaringa pati savaime, tuomet gimsta nesaugumo pasaulyje jausmas. Vaikai daug labiau reaguoja ne į tai, ką suaugę sako, o į neapčiuopiamus dalykus juos supančioje aplinkoje. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 131-132p.)
Balsuoti:
 4.0 (3)
Komentarai (1)
Nors mes, žmonės, turime savo nuosavus, asmeninius gyvenimus, kita vertus, daugiausia esame kolektyvinės dvasios, kurios metai prilygsta šimtmečiams, atstovai, aukos ir skatintojai. Galime visą gyvenimą manyti, jog vadovaujamės tik savo galva, ir niekada nepastebėti, kad svarbiausiais momentais tebuvome statistai pasaulio teatro scenoje. Esama mums nežinomų faktų, kurie veikia mūsų gyvenimą, ir ypač todėl, kad jie yra pasąmoniniai.
Vadinasi, bent jau viena mūsų esybės dalis gyvena šimtmečiuose - toji dalis, kurią aš asmeniniam vartojimui esu pavadinęs "Nr. 2". 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 133p.)
Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (0)
Neklaidžiok lauke, tiesa gyvena žmogaus viduje. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 133p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
Dievas nepripažino nei teologijos, nei ja paremtos bažnyčios. Kita vertus, Dievas toleruoja teologiją, kaip ir daugelį kitų dalykų. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 136p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 69
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis