Zahiras
Estera klausia, kodėl žmonės liūdni.
- Tai paprasta, - atsako senis. - Jie tapatinasi su savo asmenine istorija. Visi žmonės mano, kad šio gyvenimo tikslas - įgyvendinti kokį nors planą. Niekas nekelia sau klausimo, ar tas planas jo paties sukurtas, ar primestas iš šalies. Jie kaupia savyje kitų žmonių patirtį, prisiminimus, mintis, ir ta našta pasidaro jiems per sunki. Ir tada jie pamiršta savo svajones.
- Tai paprasta, - atsako senis. - Jie tapatinasi su savo asmenine istorija. Visi žmonės mano, kad šio gyvenimo tikslas - įgyvendinti kokį nors planą. Niekas nekelia sau klausimo, ar tas planas jo paties sukurtas, ar primestas iš šalies. Jie kaupia savyje kitų žmonių patirtį, prisiminimus, mintis, ir ta našta pasidaro jiems per sunki. Ir tada jie pamiršta savo svajones.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 191p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... rašytojas, kalbėdamas viešai, turėtų stengtis parodyti savo pasaulį, o ne nagrinėti kūrybą.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 226p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vyrams jau laikas nustoti elgtis taip, tarsi moterys turėtų juos prižiūrėti kaip mažus vaikus.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 255p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
- Kodėl rašote?
- Rašau, nes tai mano būdas dalytis su kitais savo emocijomis ... Paauglystėje nemokėjau žaisti futbolo, neturėjau automobilio, negaudavau dienpinigių, negalėjau didžiuotis savo raumenimis ... Neturėjau madingų drabužių. Pažįstamos mergaitės vien tik jais domėjosi, taigi negalėjau atkreipti į save jų dėmesio. Naktimis, kai draugai leisdavo laiką su savo merginomis, aš svajodavau apie tokį pasaulį, kuriame galėčiau būti laimingas. Draugiją man palaikė rašytojai ir knygos. Vieną gražią dieną mūsų gatvėje gyvenančiai merginai parašiau eilėraštį. Visi iš manęs juokėsi. Aš buvau įsimylėjęs, ir iš manęs buvo pasijuokta.
tačiau mergina, kuriai buvau paskyręs eilėraštį, nesijuokė. kitą popietę visi lankėmės teatre. Ji pasistengė atsisėsti šalia ir visą spektaklį laikė mano ranką savojoje. iš teatro išėjome susikibę už rankų - tam paprastam vaikinui, kuris jautėsi esąs negražus, silpnas, kuris neturėjo madingų drabužių, pavyko susidraugauti su labiausiai trokštama būrio mergina ... Dėl visko kaltas eilėraštis ... Eilėraštis leido man suprasti, kad rašydamas savo nematomą pasaulį, galėjau vienodomis sąlygomis varžytis su matomu mano draugų pasauliu - fizine jėga, madingais drabužiais, automobiliais, pranašumu sporte.
- Rašau, nes tai mano būdas dalytis su kitais savo emocijomis ... Paauglystėje nemokėjau žaisti futbolo, neturėjau automobilio, negaudavau dienpinigių, negalėjau didžiuotis savo raumenimis ... Neturėjau madingų drabužių. Pažįstamos mergaitės vien tik jais domėjosi, taigi negalėjau atkreipti į save jų dėmesio. Naktimis, kai draugai leisdavo laiką su savo merginomis, aš svajodavau apie tokį pasaulį, kuriame galėčiau būti laimingas. Draugiją man palaikė rašytojai ir knygos. Vieną gražią dieną mūsų gatvėje gyvenančiai merginai parašiau eilėraštį. Visi iš manęs juokėsi. Aš buvau įsimylėjęs, ir iš manęs buvo pasijuokta.
tačiau mergina, kuriai buvau paskyręs eilėraštį, nesijuokė. kitą popietę visi lankėmės teatre. Ji pasistengė atsisėsti šalia ir visą spektaklį laikė mano ranką savojoje. iš teatro išėjome susikibę už rankų - tam paprastam vaikinui, kuris jautėsi esąs negražus, silpnas, kuris neturėjo madingų drabužių, pavyko susidraugauti su labiausiai trokštama būrio mergina ... Dėl visko kaltas eilėraštis ... Eilėraštis leido man suprasti, kad rašydamas savo nematomą pasaulį, galėjau vienodomis sąlygomis varžytis su matomu mano draugų pasauliu - fizine jėga, madingais drabužiais, automobiliais, pranašumu sporte.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 256-258p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kritikai jaučiasi nesaugūs, jie gerai nežino, kas vyksta; laikosi demokratinių pažiūrų, kai kalbą apie politiką, tačiau tampa fašistais, kai tenka kalbėti apie kultūrą. Mano, kad tauta moka išsirinkti valdžią, bet nesugeba pati išsirinkti filmų, knygų, muzikos.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 258p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kalbate apie pinigus, bet nežinote, kas yra pinigai, - tarė bankininkas. - Kodėl žmonės tiki, kad dažytas popierius, plastiko kortelė arba moneta, pagaminta iš penktos rūšies metalo, turi kokią nors vertę? Ir dar blogiau - ar žinote, kad jūsų pinigai, jūsų milijonai dolerių tėra tik elektroniniai impulsai, tiesa?
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 271p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Esu rūšiavęs žmones, lankančius panašius pobūvius. Dešimt procentų iš jų priklauso "Partnerių" kategorijai. Tai žmonės turintys sprendžiamąją teisę, atėję dėl Paslaugų banko, visada atidžiai ieškantys, kas galėtų jiems atnešti naudos, kur investuoti, kur gauti pinigų. Jie iškart mato, ar pobūvis naudingas, ar ne ir pirmieji išeina namo, nes neleidžia laiko veltui.
Du procentus sudaro "Talentai", kurių iš tiesų laukia daug žadantis rytojus. Jiems pavyko peršokti per upę, jie jau pastebėjo, kad Paslaugų bankas egzistuoja, ir yra potencialūs jo klientai; gali suteikti svarbių paslaugų, tačiau kol kas dar negali ryžtis nuspręsti. jie su visais elgiasi maloniai, ne gerai nežino, su kuo kalbasi, yra daug atviresni už Partnerius, nes juos kiekvienas kelias gali kažkur nuvesti.
Tris procentus sudaro "Tupamarai", taip pavadinti seno Urugvajaus partizanų judėjimo narių garbei; jiems pavyko įsiskverbti tarp tų žmonių, jie beprotiškai trokšta ryšių, nežino, ar jiems verta ten būti, ar ieškoti kito pobūvio, vykstančio tuo pat metu. Jie nekantriai nori visiems parodyti savo talentą, tačiau jų niekas neprašo, nes jiems dar nepavyko užkopti į pirmuosius kalnus; kai tik nustatoma jų tapatybė, dėmesys nukrypsta kitur.
Galiausiai likusius aštuoniasdešimt penkis procentus sudaro "Padėklai" - pavadinau juos tuo vardu, nes kaip nebūna pobūvio be šio indo, taip nebūna ir pobūvio be jų. padėklai gerai nežino, kas vyksta, tačiau žino, kad jų buvimas ten labai svarbus, jie įtraukti į rengėjų sąrašą, nes pobūvio sėkmė priklauso ir nuo dalyvių skaičiaus. Tai kadaise buvę garsūs asmenys: bankininkai, direktoriai, garsių moterų vyrai, buvusios įtakingų vyrų žmonos. Grafai tokių vietovių, kur šiandien jau nėra monarchijos, princesės ir markizės, gyvenančios iš savo pilių nuomos. Jie lankosi visuose pobūviuose, nepraleidžia jokių švenčių, ir aš klausiu, negi jiems nenusibosta?
Du procentus sudaro "Talentai", kurių iš tiesų laukia daug žadantis rytojus. Jiems pavyko peršokti per upę, jie jau pastebėjo, kad Paslaugų bankas egzistuoja, ir yra potencialūs jo klientai; gali suteikti svarbių paslaugų, tačiau kol kas dar negali ryžtis nuspręsti. jie su visais elgiasi maloniai, ne gerai nežino, su kuo kalbasi, yra daug atviresni už Partnerius, nes juos kiekvienas kelias gali kažkur nuvesti.
Tris procentus sudaro "Tupamarai", taip pavadinti seno Urugvajaus partizanų judėjimo narių garbei; jiems pavyko įsiskverbti tarp tų žmonių, jie beprotiškai trokšta ryšių, nežino, ar jiems verta ten būti, ar ieškoti kito pobūvio, vykstančio tuo pat metu. Jie nekantriai nori visiems parodyti savo talentą, tačiau jų niekas neprašo, nes jiems dar nepavyko užkopti į pirmuosius kalnus; kai tik nustatoma jų tapatybė, dėmesys nukrypsta kitur.
Galiausiai likusius aštuoniasdešimt penkis procentus sudaro "Padėklai" - pavadinau juos tuo vardu, nes kaip nebūna pobūvio be šio indo, taip nebūna ir pobūvio be jų. padėklai gerai nežino, kas vyksta, tačiau žino, kad jų buvimas ten labai svarbus, jie įtraukti į rengėjų sąrašą, nes pobūvio sėkmė priklauso ir nuo dalyvių skaičiaus. Tai kadaise buvę garsūs asmenys: bankininkai, direktoriai, garsių moterų vyrai, buvusios įtakingų vyrų žmonos. Grafai tokių vietovių, kur šiandien jau nėra monarchijos, princesės ir markizės, gyvenančios iš savo pilių nuomos. Jie lankosi visuose pobūviuose, nepraleidžia jokių švenčių, ir aš klausiu, negi jiems nenusibosta?
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 264-265p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... prarastų daiktų skonis prilygsta saldžiausiam medui.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 301p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pagaliau meilė, pasak persų išminčiaus, tai liga, kurios nė vienas žmogus nenori išvengti. kas ja suserga, nesistengia pasveikti, kas nuo jos kenčia, nenori būti išgydytas.
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 305p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kančia gimsta tada, kai trokštame, kad kiti mus mylėtų taip, kaip norime mes, o ne taip, kaip pati meilė turi pasireikšti - laisvai, nevaržomai. Meilė turi mus vesti ...
(Coelho, Paulo. Zahiras. Vilnius: Vaga. 2006, 306p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |