BIBLIJA. Senasis Testamentas

Tinginys yra kaip mėšlo luitas;
kas jį pakelia, nusiplauna rankas.
(Siracido knyga 22:2) 

Kvailių protas yra jų burnoje,
o išmintingųjų burna yra jų prote.
(Siracido knyga 21:26) 

Kvailys juokiasi visu balsu,
o išmintingas žmogus kukliai šypsosi.
(Siracido knyga 21:20)
 

Kvailio protas yra kaip sukultas ąsotis, –
nebegali talpinti jokio mokslo.
(Siracido knyga 21:14) 

Paslėpta išmintis ir nematomas lobis –
kokia iš vieno ir kito nauda?
Geriau žmogus, slepiantis savo kvailumą,
negu tas, kuris slepia savo išmintį.
(Siracido knyga 20:30-31) 

Būna, kad žmogus pažada draugui,
žiūrėdamas, ką jis apie jį pamanys,
ir be reikalo pasidaro sau priešą.
(Siracido knyga 20:23) 

Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo
ar stumia save į pražūtį,
žiūrėdamas, ką kiti apie jį pamanys.
(Siracido knyga 20:22)
 

Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės;
užtat kai ilsisi, jis nejaučia sąžinės graužimo.
(Siracido knyga 20:21) 

Nelaimėje gali žmogui glūdėti laimė,
ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę.
(Siracido knyga 20:9) 

Kas per daug kalba, sukelia koktumą,
o kas nori kitą nukalbėti, bus nekenčiamas.
(Siracido knyga 20:8)