Generation "P"

Prieš dešimtį metų nauja pora sportbačių, tolimo giminaičio atvežtų iš anapus, tapdavo naujo gyvenimo periodo atskaitos tašku - iš pado rašto kaip iš delno linijos galėjai spėti ateitį visiems metams į priekį. Laimė, patiriama įsitaisius tokius tokius batus, buvo neišmatuojama. O dabar tokiai laimei patirti reiktų pirktis mažiausiai džipą arba namą ...
Laimės infliacija, - greitai rašė jis, - už tokį patį kiekį laimės reikia mokėti daugiau pinigų. 

Tatarskiui netikėtai atėjo į galvą galima reklaminė musmirių koncepcija. Ji buvo pagrįsta drąsiu spėjimu, kad aukščiausia musmirės kaip grybo saviraiškos forma yra atominis sprogimas - kažkas panašaus į švytintį nematerialų kūną, kokį įgauna kai kurie padarę pažangą mistikai. O žmonės - tiesiog pagalbinė gyvybės forma, kurią musmirė naudoja siekdama savo aukščiausio tikslo, panašiai kaip kad žmonės naudoja pelėsius sūriams gaminti. Tatarskis pakėlė akis į oranžines saulėlydžio strėles, ir jo minčių srautas nutrūko. 

Kartą išėjęs pasivaikščioti Tatarskis sustojo priešais pietų pertraukai užsidariusią avalynės parduotuvę. Už jos vitrinos vasaros karštyje lydėsi stora simpatiška pardavėja, - Tatarskis kažkodėl tuoj pat mintyse ją pakrikštijo Mania, - o tarp gausybės spalvingų turkiškų gaminių stovėjo pora batų, kurie, be jokios abejonės, buvo vietinė produkcija.
Tatarskį pervėrė staigaus ir aštraus atpažinimo jausmas. Tai buvo smailianosiai aukštalulniai geros odos bateliai. Apelsinų spalvos, su žydrom dekoratyvinėm siūlėm, papuošti didelėmis auksinėmis arfos formos sagtimis, jie nebuvo tiesiog neskoningi ar kičiniai. Jie buvo aiškus įsikūnijimas to, ką vienas girtutėlis tarybinės literatūros dėstytojas iš Literatūros instituto vadino "mūsų geštaltu"*, ir atrodė taip apgailėtinai, juokingai ir graudžiai (ypač sagtys-arfos), kad Tatarskis vos nepravirko. Bateliai buvo storai apdulkėję - aišku, epocha jų nepareikalavo.

*Vok. Gestalt - forma, pavidalas, vaizdas, paveikslas 

Paskui nepastebimai atsitiko vienas lemtingas jo ateičiai dalykas. SSRS, kurią pradėta atnaujinti ir gerinti maždaug tuo pat metu, kai Tatarskis nusprendė keisti profesiją, taip pagerėjo, kad net nustojo egzistuoti (jei valstybė gali pasiekti nirvaną, tuomet taip ir nutiko).