Merfis kišenėje. Antologija 1
Fausnerio apibrėžimas: Namų ruoša - tai toks dalykas, kurio niekas nepastebi, nebent jos neatliktum.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 33p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gyvenimo panašumo į greitkelį dėsnis: Jeigu viskas vyksta kaip jūs norite, reiškia, kad esate ne toje juostoje.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 32p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Deiviso dėsnis: Jeigu antraštė baigiasi klaustuku, tai atsakymas yra "ne".
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 29p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kriminalinio akto principas: Kaltės dydis yra tiesiog proporcingas jos neigimo intensyvumui.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 29p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Isavio blogio išsilaikymo dėsnis: Absoliutus bet kurios sistemos blogis yra pastovus. Sumažinus jį skurdo ar bedarbystės srityje, jis neišvengiamai padidės užterštumo ar nusikaltimų sferoje.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 27p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Miderio dėsnis: Kad ir kas tau beatsitiktų, tai anksčiau buvo atsitikę visiems jūsų pažįstamiems, tik buvo dar blogiau.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 27p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Edelštcino patarimas: Nesukite sau galvos dėl to, ką žmonės mano apie jus. Jie pernelyg užsiėmę, mąstydami, ką jūs manote apie juos.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 27p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Fundamentali teorema: Naujos sistemos sukuria naujas problemas.
Loginė išvada: Sistemų dauginti nebūtina.
Apibendrintas neapibrėžtumo principas: Sistemos yra linkusios plėstis, o vėliau ir susilieti.
Alternatyvios formuluotės:
1. Sudėtingos sistemos pateikia netikėtumų.
2. Didelių sistemų elgsena negali būti numanoma.
Loginė išvada: Didelė sistema, sukurta išplečiant mažą, neveikia taip pat kaip mažoji.
Funkcinė apgavystė: Nors darbuotojai ir neatlieka tam tikrų sistemos operacijų, sistema vis tiek rodys, kad tos operacijos atliekamos.
Operacinė apgaulė: Sistema nedaro to, ką teigia daranti.
Pirmasis sistematikos dėsnis: Veikianti sudėtinga sistema yra išsivysčiusi iš veikiančios paprastos.
Antrasis sistematikos dėsnis: Paskubomis sukurta sudėtinga sistema niekada neveiks, bus
neįmanoma ją pataisyti ir priversti veikti. Reikia viską pradėti iš naujo, nuo paprastos veikiančios sistemos.
Fundamentalūs aukštesniosios sistemų teorijos postulatai:
1. Viskas yra sistema.
2. Viskas yra didesnės sistemos dalis.
3. Visata - tai begalinė augančių ir nykstančių sistemų sistema.
4. Visos sistemos yra be galo sudėtingos. Paprastumo iliuzija atsiranda tik sutelkus
dėmesį į vieną ar kelis kintamuosius.
Le Sateljero principas: Sudėtingos sistemos yra linkusios priešinti save su savo funkcijoms.
Čelomėjaus principas: Kad sistema būtų pastovi, ją reikia labai dažnai kratyti.
Loginė išvada: Sistemų dauginti nebūtina.
Apibendrintas neapibrėžtumo principas: Sistemos yra linkusios plėstis, o vėliau ir susilieti.
Alternatyvios formuluotės:
1. Sudėtingos sistemos pateikia netikėtumų.
2. Didelių sistemų elgsena negali būti numanoma.
Loginė išvada: Didelė sistema, sukurta išplečiant mažą, neveikia taip pat kaip mažoji.
Funkcinė apgavystė: Nors darbuotojai ir neatlieka tam tikrų sistemos operacijų, sistema vis tiek rodys, kad tos operacijos atliekamos.
Operacinė apgaulė: Sistema nedaro to, ką teigia daranti.
Pirmasis sistematikos dėsnis: Veikianti sudėtinga sistema yra išsivysčiusi iš veikiančios paprastos.
Antrasis sistematikos dėsnis: Paskubomis sukurta sudėtinga sistema niekada neveiks, bus
neįmanoma ją pataisyti ir priversti veikti. Reikia viską pradėti iš naujo, nuo paprastos veikiančios sistemos.
Fundamentalūs aukštesniosios sistemų teorijos postulatai:
1. Viskas yra sistema.
2. Viskas yra didesnės sistemos dalis.
3. Visata - tai begalinė augančių ir nykstančių sistemų sistema.
4. Visos sistemos yra be galo sudėtingos. Paprastumo iliuzija atsiranda tik sutelkus
dėmesį į vieną ar kelis kintamuosius.
Le Sateljero principas: Sudėtingos sistemos yra linkusios priešinti save su savo funkcijoms.
Čelomėjaus principas: Kad sistema būtų pastovi, ją reikia labai dažnai kratyti.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 26p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Džonsono dėsnis: Darbuotojų nereikšmingų ligų skaičius yra atvirkščiai proporcingas pačios organizacijos sveikatai.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 25p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kago vedinys iš Merfio dėsnio: Kuo sudėtingesnis ir grandioziškesnis planas, tuo didesnė tikimybė jam žlugti.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 24p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
