Grynai juslinį jaunuolio instinktą vaizduotė transformavo ir pavertė tuo, kas pačiam jaunuoliui atrodė tolima bet kokiam juslingumui, ir kaip tik dėl to ši aistra itin pavojinga. Kaip tik tos aistros, dėl kurių kilmės mes patys save apgaudinėjam, labiausiai mus kankina. Mūsų silpniausi motyvai tie, kurių prigimtį suprantame.  
Vaildas, Oskaras
 


Paieška:

YouTube

Atsiminimai apie Sokratą

Jei žmogus - nesvarbu, kam jis vadovauja, - tvirtai žino, ko kiekvienu atveju reikia, ir geba tai parūpinti, tai tikrai bus geras vadovas: choro, ūkio, valstybės arba kariuomenės. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 122p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
... kiekvienoje veikloje žmonės geriausiai klauso tų, kuriuos laiko geriausiais.  

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 119p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
- Man atrodo, Sokratai, tu nori pasakyti, kad, siekiant susidraugauti su kokiu nors geru žmogumi, mums patiems reikia tapti geriems?
- Tai gal tu manei, kad ir netikėlis gali įsigyti gerų draugų? 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 93p.)
Balsuoti:
 5.0 (9)
Komentarai (0)
Tiktai blogus žmones greičiau prisiviliosi dovanomis, o gerus lengviausiai palenksi geru elgesiu. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 85p.)
Balsuoti:
 4.5 (2)
Komentarai (0)
... jei trokšti būti mylimas draugų - daryk jiems gera ... 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 73p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Arba vėl pagalvokime, kas išeitų, jeigu kas nors užsimanytų pasirodyti geru karvedžiu arba laivo vairininku, pats toks nebūdamas? Argi toks nesikrimstų, jei nesugebėtų įtikinti aplinkinių, kad sugebės eiti šias pareigas? O jei įtikintų - ar nebūtų dar didesnė nelaimė? ... Tokiu pat būdu Sokratas įrodinėdavo, kad ... didžių didžiausias apgavikas tas, kuris, būdamas nieko nevertas, įtikina tėvynainius, neva įstengsiąs vadovauti valstybei. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 62-63p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Taip pat tu, be abejo, žinai, jog žmonės, manantys, kad jiems niekur nesiseka, niekuomet neturi džiaugsmo; o manantys, kad juos nuolat lydi sėkmė (kad ir kuo jie verstųsi ...), džiaugiasi savo darbo vaisiais. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 59p.)
Balsuoti:
 3.3 (4)
Komentarai (0)
Tad argi nereikia, kad kiekvienas supratęs, jog dorybės pamatas yra savitvarda, pirmučiausia ją ir ugdytųsi savo sieloje? 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 57p.)
Balsuoti:
 4.8 (4)
Komentarai (0)
Ar nemanai, kad pačios seniausios bei išmintingiausios žmonių bendruomenės - valstybės ir tautos - labiausiai garbina dievus, o paties išmintingiausio amžiaus žmonės būna patys dievočiausi? 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 54p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
... niekas nieko negali išmokti, jei mokytojas nepatinka.  

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 38p.)
Balsuoti:
 4.7 (7)
Komentarai (0)
Surasta: 21
1 2 3