Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę

... nebūsi išteisintas už nusikaltimą, kurį padarysi dėl bičiulio...

... juk tai, ko netrokšti, tavęs ir neslegia.

Kas gi kita esti priešinimasis gamtai, jeigu ne gigantų karas prieš dievus?

... gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams;

… nėra kito baisesnio antkryčio bičiulystėje kaip tiktai įsiteikinėjimas, meilikavimas ir pataikavimas; beje, daugybe vardų galima pavadinti šią ydą, būdingą lengvabūdiškiems bei apgaulingiems žmonėms, kurie viską kalba, tenkindami pageidavimą, o ne siekdami teisybės.

... prielankumą tau dera rodyti po to, kai susidarysi nuomonę, o ne ją susidaryti, kai jau kam nors parodei prielankumą.

... puikiausią gražmeną iš bičiulystės atima tasai, kuris pašalina iš jos pagarbą.

... daugelis žmonių elgiasi neteisingai, jei nepasakyčiau – begėdiškai, norėdami turėti tokių bičiulių, kokie būti patys neįstengia, ir iš jų trokšdami tokių dalykų, kokių patys jiems neduoda.

Juk kiekvienas myli pats save, ir visai ne dėl to, kad iš meilės sau turėtų kokios nors naudos, o kad yra pats sau brangus. Ir jeigu štai tokio santykio mes neperkelsim į bičiulystę, tai niekad nesurasim tikro bičiulio, nes pastarasis visad būna tarsi koks „antrasis aš“.

... nėra nieko bjauriau už karą su žmogumi, su kuriuo artimai bičiuliavaisi.