Štai taip Zaratustra kalbėjo

Žmonių bendruomenė: jinai yra mėginimas, taip mokau aš, - ieškojimas tai ilgas: o ieško ji - įsakinėjančio! 

Ne vien tik daugintis, bet ir į aukštį kilti - tepadeda, o broliai mano, jums santuoka, jos sodas! 

Nevykusiai suporintus aš pastebėjau kerštingiausius esant: jie keršija visam pasauliui ... 

Ir jeigu tuokiatės per greitai, tai rezultatas - ištuoktuvės! 

Klaidinga kiekviena tiesa, kuri nė karto juoko nesukėlė! 

Tokie turėtų būti moteris ir vyras: jisai - kariauti pasirengęs, jinai - vaikus gimdyti, tačiau abu - į šokį pasinėrę, tiek galva, tiek ir kojom. 

Taip pageidauja kilnios sielos: jos nieko dovanai nenori - gyvenimo labiausiai.
Kas kilęs iš minios, prastuomenės, tas dovanai gyventi nori; o mes, kiti, kuriems gyvenimas pats pasisiūlė, - mes nuolat sukam galvą, ką galime už jį geriausio duoti!
Ir iš tikrųjų - kilnūs žodžiai, kurie štai sako: "Ką žada mums gyvenimas, tą mes gyvenimui tesėsim!
Nereikia mėgautis norėti, kai to kitiems neduodi.
Ir - malonumų nedera norėti!
Nes malonumai, nekaltybė yra dalykai gėdingiausi: iš jų nė vienas ieškomas nenori būti. Juos reikia paprastai turėti, - ieškoti būtina kaltės ir skausmo!  

Tiktai, kai vyras - tikras vyras, pažadina jis motery - moteriškumą. 

Man laimė bėga iš paskos. Ir taip yra todėl, kad moterų nesivaikau, o laimė - ji juk moteris. 

Tyliausi žodžiai audrą neša. Pasaulį valdo mintys, kurios balandžio kojomis ateina.