Tikra yra viskas, kas gyva.
Estes, Clarissa Pinkola
 


Ecce homo

Mano žmogaus didybės formulė - amor fati: nenorėti nieko, kad būtų kitaip, nei ateity, nei praeity, nei per amžių amžius.
[amor fati-(lot.) likimo meilė]

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 56p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Kuo mažiau sėdėti; nepasitikėti nė viena mintim, gimusia ne atviram ore ore ir ne laisvai judant, - kuriai gimstant nesismagino ir raumenys. Visi prietarai kyla iš vidurių. - Užsisėdėjimas - kartą esujau sakęs - tai tikroji nuodėmė ... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 36p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
... aš suprantu filosofą - kaip baisingą sprogstamąją medžiagą, keliančią pavojų visa kam ... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 88p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Moteriškė, kuo labiau ji moteriškė, rankomis kojomis ginasi nuo teisių apskritai: juk natūrali dalykų padėtis, amžinasis lyčių karas suteikia jai geroką pirmenybę. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 68p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Moteriškė neapsakomai daug piktesnė už vyrą, be to protingesnė; gerumas moteriškei - jau išsigimimo forma... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 68p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
... paprašyti ... gali būti dar didesnis draugiškumas nei ką nors duoti... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 23p.)
Balsuoti:
 4.1 (12)
Komentarai (0)
O pagal ką iš esmės atpažįstame vykėlį! Kad vykęs žmogus malonus mūsų jutimams: kad išdrožtas iš sykiu ir tvirto, ir švelnaus, ir kvapnaus medžio. Jam skanu tik tai, kas jam tinka; vos tik peržengus tinkamumo ribą, jis prarandą malonumą, ūpą. Jis atspėja vaistus nuo visų kenksmų, piktus atsitiktinumus pakreipia savo naudai; kas jo nepražudo, tik sustiprina jį. Iš viso, ką mato, girdi, patiria, jis instinktyviai kaupia savo sumą - jis yra pasirinkimo principas, jam daug kas yra nesvarbu. Jis visada savoj draugijoj, ar bendraudamas su knygomis, su žmonėmis, ar su kraštovaizdžiais: pasirinkdamas, prisiliesdamas, pasitikėdamas jis daro garbę... Į bet kokius dirgesius jis reaguoja lėtai, su neskuba, išugdyta ilgo atsargumo ir priverstinio išdidumo, - tikrindamas jis prisileidžia dirgiklį ir nė neketina eiti o pasitikti. Jis netiki nei "nelaime", nei "kalte": visada susidoroja, su savimi, su kitais, jis geba užmiršti, - yra toks stiprus, kad visa jam turi išeiti į gera. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 17-18p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... iš esmės visada buvo draudžiama tik tiesa. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 9p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Paskiausia, ką aš imčiau žadėti, būtų "pagerinti" žmoniją. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 8p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 19
1 2