Geras charakteris yra tik tuomet, kai suderinamos visos mūsų priešingos savybės. Neužtenka laikytis virtinės tarpusavyje derančių savybių, nesuderinant priešingų. Idant suvoktume autoriaus prasmę, reikia suderinti visas priešingas vietas.  
Paskalis, Blezas
 


Ecce homo

Mano žmogaus didybės formulė - amor fati: nenorėti nieko, kad būtų kitaip, nei ateity, nei praeity, nei per amžių amžius.
[amor fati-(lot.) likimo meilė]

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 56p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Kuo mažiau sėdėti; nepasitikėti nė viena mintim, gimusia ne atviram ore ore ir ne laisvai judant, - kuriai gimstant nesismagino ir raumenys. Visi prietarai kyla iš vidurių. - Užsisėdėjimas - kartą esujau sakęs - tai tikroji nuodėmė ... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 36p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
... aš suprantu filosofą - kaip baisingą sprogstamąją medžiagą, keliančią pavojų visa kam ... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 88p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Moteriškė, kuo labiau ji moteriškė, rankomis kojomis ginasi nuo teisių apskritai: juk natūrali dalykų padėtis, amžinasis lyčių karas suteikia jai geroką pirmenybę. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 68p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Moteriškė neapsakomai daug piktesnė už vyrą, be to protingesnė; gerumas moteriškei - jau išsigimimo forma... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 68p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
... paprašyti ... gali būti dar didesnis draugiškumas nei ką nors duoti... 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 23p.)
Balsuoti:
 4.1 (12)
Komentarai (0)
O pagal ką iš esmės atpažįstame vykėlį! Kad vykęs žmogus malonus mūsų jutimams: kad išdrožtas iš sykiu ir tvirto, ir švelnaus, ir kvapnaus medžio. Jam skanu tik tai, kas jam tinka; vos tik peržengus tinkamumo ribą, jis prarandą malonumą, ūpą. Jis atspėja vaistus nuo visų kenksmų, piktus atsitiktinumus pakreipia savo naudai; kas jo nepražudo, tik sustiprina jį. Iš viso, ką mato, girdi, patiria, jis instinktyviai kaupia savo sumą - jis yra pasirinkimo principas, jam daug kas yra nesvarbu. Jis visada savoj draugijoj, ar bendraudamas su knygomis, su žmonėmis, ar su kraštovaizdžiais: pasirinkdamas, prisiliesdamas, pasitikėdamas jis daro garbę... Į bet kokius dirgesius jis reaguoja lėtai, su neskuba, išugdyta ilgo atsargumo ir priverstinio išdidumo, - tikrindamas jis prisileidžia dirgiklį ir nė neketina eiti o pasitikti. Jis netiki nei "nelaime", nei "kalte": visada susidoroja, su savimi, su kitais, jis geba užmiršti, - yra toks stiprus, kad visa jam turi išeiti į gera. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 17-18p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... iš esmės visada buvo draudžiama tik tiesa. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 9p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Paskiausia, ką aš imčiau žadėti, būtų "pagerinti" žmoniją. 

(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 8p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 19
1 2