Dostojevskis, Fiodoras
Be kentėjimo koks gi būtų malonumas?
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 330p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... deja, tiesa beveik visada būna ne sąmojinga.
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 329p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ko vertas tikėjimas per prievartą?
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 324p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
- Ar tu pastebėjai, kaip susitinka ir apsiuosto šunys? Čia kažkoks jiems bendras gamtos dėsnis.
- Taip, kažkoks juokingas.
- Ne, nejuokingas, tu klysti. Gamtoje nieko juokingo nėra, kad ir kaip ten atrodytų prietaringam žmogui. Jei šunys galėtų protauti ir kritikuoti, tai tikriausiai rastų tiek pat juokingų dalykų, o gal dar daugiau, žmonių, jų valdovų, socialiniuose santykiuose, - gal dar daugiau; aš kartoju tai todėl, kad esu tvirtai įsitikinęs, jog kvailysčių mes darome kur kas daugiau.
- Taip, kažkoks juokingas.
- Ne, nejuokingas, tu klysti. Gamtoje nieko juokingo nėra, kad ir kaip ten atrodytų prietaringam žmogui. Jei šunys galėtų protauti ir kritikuoti, tai tikriausiai rastų tiek pat juokingų dalykų, o gal dar daugiau, žmonių, jų valdovų, socialiniuose santykiuose, - gal dar daugiau; aš kartoju tai todėl, kad esu tvirtai įsitikinęs, jog kvailysčių mes darome kur kas daugiau.
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 211p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Palaistyk žemę savo džiaugsmo ašaromis ir mylėk tas savo ašaras...
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 44p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tikroji tiesa ir tikras grožis visada verčia mus visiems viską atleisti ...
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 42p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas myli žmones, tas ir jų džiaugsmą myli...
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 42p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... drąsiai tvirtinu, kad nuoširdžiai gerbiu tokią jo širdies prigimtį. Be abejonės, kitas jaunuolis, savo širdies įspūdžius kaupęs atsargiai, mokąs mylėti ne karštai, o tik šiltai, pasižymįs nors ir neklystančiu protu, bet per daug jau pagal jo amžių blaiviu (todėl ir pigiu), toks jaunuolis, sakau, būtų išvengęs to, kas atsitiko mano jaunuoliui, bet kartais iš tiesų garbingiau būna kuo nors per daug susižavėti, kad ir neprotingai, bet vis dėlto iš didelės meilės tam, kas įvyko, negu visiškai niekuo nesižavėti. O juo labiau jaunystėje, nes per daug blaiviai galvojantis jaunuolis yra nepatikimas ir ne kiek tevertas - štai kokia mano nuomonė!
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 19p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Daug kas šiame pasaulyje nuo mūsų paslėpta, bet užtat mums yra duotas slaptingas pajautimas gyvų ryšių su kitu pasauliu, tobulesniu ir aukštesniu pasauliu, pagaliau ir mūsų minčių bei jausmų šaknys yra ne čia, o kituose pasauliuose. Štai kodėl filosofai ir sako, kad daiktų esmės negalime suvokti šioje žemėje. Dievas paėmė sėklas iš kitų pasaulių ir pasėjo šioje žemėje, ir užaugino savo sodą, ir išdygo viskas, kas galėjo išdygti, bet tai, kas išdygo, gyvena ir nemiršta tik dėl to, kad junta kitų, paslaptingų pasaulių esimą; kai nusilpsta ir išnyksta tavo sieloje šis jausmas, tada miršta joje ir tai, kas išdygo tavyje. tada pasidarai abejingas gyvenimui ir netgi pradedi jo neapkęsti. Taip aš galvoju.
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 1 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 339p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Argi aš esu vertas, kad man kas kitas tarnautų, o aš jam, vargšui ir tamsuoliui, jodinėčiau ant sprando?
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 1 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 335p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
