Kirkegoras, Sorenas
Sveikata apskritai yra galėjimas išspręsti prieštaravimus.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 72p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... tikėti kaip tik ir yra prarasti protą, idant laimėtum Dievą.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 70p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Taip - tai, kas vadinama pasaulietiškumu, susideda vien iš tokių žmonių, kurie, jei taip galima pasakyti, parsiduoda pasauliui. Jie naudoja savo gebėjimus, kaupia pinigus, atlieka pasaulietinius žygius, sumaniai apskaičiuoja ir t.t. ir t.t., gal būt paminimi istorijoje, bet patys savimi jie nėra ...
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 66p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Taip, pavyzdžiui, sakoma: dešimt kartų pasigailėsi, kad kalbėjai, ir tik vieną, kad tylėjai.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 65p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Aplink save matydamas žmonių minią, būdamas užsiėmęs visokio plauko reikalais, imdamas išmanyti, kaip viskas pasaulyje vyksta, toks žmogus pamiršta save, pamiršta, kuo jis - dieviškąja prasme - vardu, nedrįsta tikėti savimi, mano, kad būti savimi pernelyg rizikinga, daug lengviau ir užtikrinčiau būti kaip kiti, būti pamėgdžiojimu, skaičiumi, vienu iš minios.
Šitas nevilties pavidalas pasaulyje beveik nepastebimas. Toks žmogus kaip tik per tai, jog šituo būdu praranda save, laimėjo tobulų įgūdžių įsijungti į prekybą ir verslą, taip, sėkmei pasaulyje ... jis nugludintas kaip pajūrio akmenukas, einąs iš rankų į rankas nelyginant apyvartoje esanti moneta. Jo niekas toli gražu nelaiko nusivylusiu, jis atvirkščiai - žmogus kaip turi būti ... žinia, kiekvienas Pats kaip toks yra kampuotas, bet iš to tik plaukia, kad jį reikia aplyginti ir pritaikinti, o ne kad jį reikia nulyginti, ne kad jis iš žmonių baimės visiškai liautųsi buvęs savimi ...
Šitas nevilties pavidalas pasaulyje beveik nepastebimas. Toks žmogus kaip tik per tai, jog šituo būdu praranda save, laimėjo tobulų įgūdžių įsijungti į prekybą ir verslą, taip, sėkmei pasaulyje ... jis nugludintas kaip pajūrio akmenukas, einąs iš rankų į rankas nelyginant apyvartoje esanti moneta. Jo niekas toli gražu nelaiko nusivylusiu, jis atvirkščiai - žmogus kaip turi būti ... žinia, kiekvienas Pats kaip toks yra kampuotas, bet iš to tik plaukia, kad jį reikia aplyginti ir pritaikinti, o ne kad jį reikia nulyginti, ne kad jis iš žmonių baimės visiškai liautųsi buvęs savimi ...
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 64-65p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Didžiausias pavojus - prarasti save - pasaulyje gali praeiti taip tyliai tarytum nieko ir nebūtų atsitikę. Joks kitas praradimas nepraeina taip nepastebėtai; kiekvieną kitą praradimą: rankos, kojos, penkių auksinių, žmonos ir taip toliau, vis dėlto pastebime.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 63p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogui gali atrodyti, kad būti Dievo akivaizdoje nepakenčiama - būtent todėl, kad žmogus negali sugrįžti į save, negali tapti savimi.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 62p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Begalybės neviltis yra baigtinybės trūkumas.
...
Baigtinybės neviltis - begalybės trūkumas.
...
Baigtinybės neviltis - begalybės trūkumas.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 60-63p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... nebūti savimi yra būtent neviltis.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 60p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... tiek daug kalbama apie gyvenimo iššvaistymą: tačiau gyvenimas iššvaistytas tik to žmogaus, kuris, gyvenimo džiaugsmų ar sielvartų apgautas, gyveno taip, kad niekada amžinai ir lemtingai neįsisąmonino savęs ...
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 56p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |