Og Mandino

Net ir Dievo žodį reikia mokėti parduoti žmonėms, nes kitaip jie neišgirs. 

Argi tai įmanoma pasaulyje, valdomame gamtos dėsnių, kad kažkoks didis protas, duodamas ėriukui arba mului, arba paukščiui, arba žmogui instinktą šauktis pagalbos, nenumatė, jog šūksnį privalo išgirsti kokia nors aukštesnė jėga, turinti galimybę atsakyti? 

Aš veiksiu dabar. Nes dabartis yra viskas, ką aš turiu. 

Žodžiai yra beverčiai, jeigu po jų neseka veiksmas. 

Nieko nereiškia pralenkti kitų žygdarbius; svarbiausia pralenkti savo paties. 

Šiandien aš padidinsiu savo vertę šimtą kartų.
Bet kaip aš tai padarysiu? Pirmiausia aš nustatysiu savo tikslą dienai, po to savaitei, po to mėnesiui, po to metams ir pagaliau visam gyvenimui. 

Kad kviečio grūdas augtų ir daugintųsi, reikia jį pasėti trąšioje dirvoje kur tamsu, o mano nesėkmės, nusivylimai, nemokšiškumas ir nesugebėjimai ir yra ta tamsa, į kurią aš buvau pasodintas sunokti. Kaip ir kviečio grūdai, kuriam reikia lietaus ir saulės, kad suželtų ir sužydėtų, taip ir man reikia auginti savo kūną ir protą, kad išsipildytų mano svajonės. 

Šiandien aš padidinsiu savo vertę šimtą kartų. Šilkmedžio lapas, paliestas genijaus rankos, pavirsta šilku.
Molis, paliestas genijaus rankos, pavirsta rūmų sienomis.
Kiparisas, paliestas genijaus rankos, pavirsta altoriumi.
Nukirpta avies vilna, kai prie jos prisiliečia genijaus rankos, virsta karaliaus apdaru.
Jeigu įmanoma lapų, molio, medžių ir vilnos vertę padidinti šimtą kartų, tūkstantį kartų, argi aš negaliu to padaryti su moliu, kuris nešioja mano vardą? 

Mano juokas visus daiktus pastatys į jų vietas. Aš juoksiuosi iš savo nesėkmių, ir jos pranyks naujų svajonių debesyse; aš juoksiuosi iš savo laimėjimų, ir jie parodys savo tikrąją vertę. Aš juoksiuosi iš blogio, ir jis numirs neparagautas; aš juoksiuosi iš gėrio, ir jis klestės bei didės. Kiekviena diena bus pergalinga tik tuomet, kai mano šypsenos sukels kitų šypsenas, nes tai darau savanaudiškai, juk tie, į kuriuos aš žiūrėsiu piktai, nepirks mano prekių.
Aš juoksiuosi iš pasaulio. 

... jeigu susiduriu su žmogumi arba poelgiu, kuris verčia mane verkti arba plūstis? Aš kartosiu keturis žodžius (...) Tai taip pat praeis.