Bly, Robert

 [Tėvų nepasitikėjimas sūnumis] sūnų stabilumo nedidina. Sūnūs pasitelkia kritišką ir cinišką vyresniųjų įtarinėjimo energiją, tačiau kompensuoja ją naiviai elgdamiesi su savo amžiaus moterimis (beje, ir vyrais). Šiuolaikiniai vyrai dažnai nutaria, kad moterys apie žmonių santykius išmano daugiau, jie leidžia tvarkyti namus pagal moterišką supratimą, o kai moterys puola juos, jie nusprendžia, kad tai daroma "pačių vyrų labui". Tai sužlugdo daugybę santuokų. Versle jie taip pat dažnai elgiasi neapdairiai: kokie nors bendraamžiai nugvelbia visus jų pinigus arba juos žemina, prisidengę draugiškais pamokymais.

 Jei bendraudami nuolatos klystame, tai iš tų klaidų randasi daugiau pelenų negu šilumos. Daugybė vyrų man prisipažįsta, kad jie vengia užmegzti naujus santykius, nes bijo, kad ir šį kartą (kaip dešimt ar dvylika kartų pirmiau) jie virs pelenais. Tačiau jauniems vyrams pelenų vis negana.

 Daugumai vyrų skyrybos panašios į tam tikrą atleidimą - tarsi jie būtų atleidžiami nuo pareigų, kurias prisiėmė tuoktuvių dieną. Agonija netekus motinos pakaitalo, finansinių galimybių ir poreikių neatitikimas, šilumos ir atjautos trūkumas, izoliacija, pasikeitęs bendruomenės požiūris į išsiskyrusį vyrą ir iš šių pokyčių gimęs nepasitikėjimas savimi - iš visa to randasi nauja vienatvė. Jeigu tokie vyrai atsisako pralinksmėti ir kilusius sunkumus priima kaip klastingą ankstyvosios vaikystės žaizdų išraišką, tai jiems skyrybos (kaip, beje, ir bet koks kitas rimtas rūpestis) esti kvietimas žengti pro duris, susitikti su katabaze*, panirti į savo žaizdą ir per ją išeiti iš savo ankstesnio gyvenimo.

*Kata (gr.) - žemyn + basis (gr.) - pagrindas. Turima omenyje prasmegti žemyn, regresuoti, grįžti atgal, į save ir pan.

 Apie Jungą pasakojama, jog kai koks nors jo draugas džiaugsmingai pasigirdavo, kad jį perkėlė į aukštesnes pareigas, Jungas atsakydavęs: "Labai liūdna tai girdėti, tačiau jeigu mes susikibsime rankomis, manau, šią bėdą įveiksime". O jeigu draugas, nelaimingas ir susigėdęs, pasiguosdavo, kad jį atleido iš darbo, tai Jungas atsakydavęs: "Atkimškime butelį vyno, tai nuostabi žinia, dabar įvyks kas nors gera".

 Puikiai žinome, kad šimtus ir tūkstančius metų vyrai žavėjosi vieni kitais, o kartu jais žavėjosi moterys - ir visų pirma dėl vyriškos veiklos. Kadaise bendru vyrų ir moterų susitarimu vyrams buvo patikėta užkariauti teritorijas, įveikti pavojingas upių vietas ir medžioti šernus. Visi žinojo, jog jei vyrams sekasi, moterys ir vaikai gali miegoti ramiai. Tačiau laikui bėgant šernai virto tvartuose kriuksinčiomis kiaulėmis, o šniokščiančios upės - dekoratyviniu kriokliu Šiuolaikinio meno muziejaus kieme Niujorke. Veiklūs vyrai, kitados už savo veiklumą mylėti, dabar nebereikalingi. (...) Per pastaruosius trisdešimt metų vyrams buvo siūloma mokytis, kaip "plaukti su srove", kaip sekti iš paskos, o ne žengti priekyje, kaip gyventi nevadovaujant, kaip tapti pažeidžiamiems, kaip ieškoti kompromisų. (...) Pasyvumas auga tiek, kiek savo produkcijos "pagamina" švietimo sistema. Vidutinis amerikiečių vaikas iki aštuoniolikos savo gyvenimo metų pamato kelis tūkstančius valandų reklamos, tačiau nedaugelis televizijos kompanijų buvo užkapotos kirviais, labai nedaug prezidentinių debatų sužlugdė "aktyvistai", labai retai karinio biudžeto didinimą sustabdė masiniai protestai.

 Graikai, o vėliau ir kitų Europos šalių žmonės, pamiršo keturių dievų grupę ir mintyse išsaugojo tik du. kai mename tik du dievus, lytys poliarizuojasi ir ima atrodyti skirtingos. Randasi lyčių identifikacija: vyrų su dangumi, moterų su žeme.

 Gimęs vaikas paveldi tūkstančius metų trukusio dvasios ir vaizduotės triūso vaisius.

 Giliausios vyro žaizdos atsiveria tada, kai jo nesieja dvasinis ryšys su kitais vyrais.

 Fizinės bausmės, kirčiai per veidą, barimas - visa tai žaizdos. O smūgiai kurie menkina savigarbą, gniuždo didybę, paniekina polėkį, nuodija ir niokoja pasitikėjimą savimi, žeidžia dvasią, žlugdo ir naikina savimonę, - tai yra teršalai. Jie kenkia, jie žaloja.

 Sklando tokia nuomonė, kad kiekvienas aukštas pareigas einantis vyras yra despotas, taip pat manoma, jog jis jau yra ar greitai taps korumpuotas. Vis dėlto graikai suprato ir vertino pozityvią vyriškąją energiją, kuria remiasi kiekviena valdžia. Jie tai vadino Dzeuso energija, kuri taip pat aprėpia intelektą, tvirtą sveikatą, atjautų ryžtą, gerus ketinimus ir kilnų vadovavimą. Dzeuso energija - tai vyrų valdžia visos bendruomenės labui.