Milošas Česlovas
... išsilavinusiųjų protuose į Dievo vietą braunasi Gamta, įsivaizduojama kaip matematinių santykių visuma.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 128p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Antrosios XIX amžiaus pusės literatūros žmogus nedrįsta prieštarauti fizikos, biologijos, psichologijos, sociologijos ir t.t. dėsniams ar leistis su jais į kokį rimtesnį ginčą. Bet jeigu nenutrūkstančios redukcijos dėka jis iš Karaliaus virto žmogaus pavidalo beždžionės atmaina, jeigu liko be Rojaus, be Dangaus ir be Pragaro, be gėrio ir be blogio, kurie tapo visuomeninių determinančių išvestinėmis, tai gal jis jau pribrendo visiškai redukcijai ir greitai pavirs planetinės dvikojų vabzdžių bendruomenės nariu?
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 145p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kur ne kur tikras poetas pasinaudojo tolerancija, kurios rėksmingi avangardistai išsireikalavo iš eilinių duonos valgytojų, bet dauguma atvejų pergalė pasirodė esanti dar vienas ironiškosios Istorijos pokštas, kadangi „sunki“ poezija tapo visuotinio triukšmo („visi kalba, niekas nesiklauso“ ir „visi rašo, niekas neskaito“) dalimi ... Vienu iš galbūt nesąmoningu perversmo dalyvių siekių buvo klientūros gausinimas apsunkinant suvokimą ir dangstantis paslaptim ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 174p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Naujųjų laikų žmogaus nelaimės (dvasinė tuštuma ir asmenybės izoliacija, taip pat piktą lemiantis civilizacijos vystymasis) priežastys nulemtos Proto amžiaus mokslo ir filosofijos.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 177p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Esu įsitikinęs, kad civilizacija ir visuomenė išsilaiko pačių smulkiausių doros dalelių, glūdinčiuose atskiruose individuose, dėka ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 208p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mokslui grįžus prie alchemijos principų arba archetipų teorijos ir analogijos dėsnio, didysis skilimas būtų užgydytas ir atkurta sąsaja tarp religijos ir mokslo, filosofijos, meno. Taip pat politikos.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 210p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... ar gali būti didesnis pažeminimas rašytojui, mąstytojui, menininkui nei užsitarnauti palikuonių pagarbą ne tuo, kas jam pačiam buvo brangiausia, ką savaisiais kūriniais siekė apginti?
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 218p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... civilizacija atpažįsta save savo kūriniuose ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 218p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nes nors ir skaudus individualaus gyvenimo beprasmybės pojūtis, o pačios mirties neišvengiamybės suvokimo pakanka, kad viskas virstų tuštybių tuštybe, tai viso labo tik atskiri momentai ... protas beviltiškai kabinėjasi už įvairiausių divertissements, bet ... valia (tokia irgi besanti) taip pat turi ką pasakyti.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 222p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... persekiodamas religiją, kuri ateistui yra nuostabą keliąs žmogaus vaizduotės padarinys ir veiksmingas vaistas, švelninatis gyvenimo ir mirties skausmus, komunizmas pasirodo esąs prieš žmogų nukreipta sistema.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 231p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |