Larošfuko, Fransua de
Mes visi turime pakankamai jėgų pakelti kito nelaimes.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 9p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Filosofija lengvai nugali praeities ir ateities blogybes, tačiau dabartinės blogybės nugali ją.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 10p.)
| Balsuoti: | Komentarai (1) |
Tvirtesnio moralinio stuburo reikia sėkmei atlaikyti, negu nesėkmei.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 11p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pavyduliavimas yra tam tikra prasme teisėtas ir pamatuotas, kadangi jis tiktai stengiasi išsaugoti tą gėrį, kuris mums priklauso arba kurį tariame mums priklausant; tuo tarpu pavydas - tai pyktis, nepakenčiąs kitų gėrio.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 11p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Savo piktais darbais neužsitraukiame tiek persekiojimų ir neapykantos, kiek savo gerosiomis savybėmis.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mes turime daugiau jėgos, negu valios, ir dažnai tik pasiteisinti prieš save įkalbinėjame sau, kad kai kurie dalykai esą neįmanomi.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei neturėtume trūkumų, tai nesidžiaugtume taip, pastebėję, kad kiti jų neturi.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pavyduliavimas minta abejonėmis, jis virsta įniršiu arba nurimsta, kai iš abejonių pereiname į tikrybę.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jeigu visai neturėtume išdidumo, tai nesiskųstume dėl kitų išdidumo.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 13p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Atrodo, kad gamta, kuri taip išmintingai išdėstė organus mūsų kūne, idant būtume laimingi, mums davė taip pat ir išdidumą, kad apsaugotų mus nuo skausmo pažinti savo trūkumus.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 13p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
