Paskalis, Blezas
Visas žemiškosios didybės prašmatnumas visai nešvyti tiems, kurie ieško dvasios [esprit] dalykų.
Proto [esprit] žmonių didybė neregima valdovams, turtuoliams, genčių vadams, visiems kūno didžiūnams.
Išminties didybė ... kai eina iš Dievo, neregima kūniškiesiems ir protingiesiems. Trys skirtingos plotmės.
Proto [esprit] žmonių didybė neregima valdovams, turtuoliams, genčių vadams, visiems kūno didžiūnams.
Išminties didybė ... kai eina iš Dievo, neregima kūniškiesiems ir protingiesiems. Trys skirtingos plotmės.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 246p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visa, kas žemėje galinga, jungiasi draugėn: mokytieji, išminčiai, valdovai. Vieni rašo, antri smerkia, treti žudo.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 244p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Juk išoriniai įpročiai gali įdiegti vidines dorybes.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 243p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Teisinga, kad Dievas, kuris yra toks tyras, apsireikštų tik tiems, kurių širdis apvalyta.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 234p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pranašauti - tai kalbėti apie Dievą, remiantis ne išoriniais įrodymais, o iš vidinio ir betarpiško jutimo.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 232p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
"Sukietink jų širdį". Kokiu būdu? Puoselėdamas jų geismingumą ir leisdamas jiems tikėtis, kad galės jį patenkinti.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 220p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai matau žmogaus apakimą ir skurdą, kai žvelgiu į nebylią Visatą, ir į žmogų be šviesos, paliktą sau pačiam ir tartum paklydusį tos Visatos kampelyje, nežinantį, kas jį ten padėjo, ką daryti jis yra atėjęs, kuo taps mirties valandą, nepajėgiantį nieko pažinti - mane apima išgąstis, kaip žmogų, kuris miegantis būtų nugabentas į apleistą, siaubingą salą ir atsibustų, nežinodamas, kur pateko, be priemonių iš jos pasitraukti. Todėl stebiuosi, kaip žmonės nepuola į neviltį dėl tokios varganos savo padėties. Matau šalia savęs kitų panašios prigimties asmenų. Klausiu jų, gal daugiau už mane žiną, bet jie atsako, kad ne. Tie skurdūs paklydėliai, apsidairę aplinkui ir pamatę keletą malonių daiktelių, bėga prie jų atsidavę ir prisiriša. Aš negalėjau prisirišti. Kadangi taip tikrai atrodo, jog esama kažko daugiau negu tai, ką regiu, ieškojau, ar Dievas nebus palikęs kokios nors žymės apie save.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 211p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Geras charakteris yra tik tuomet, kai suderinamos visos mūsų priešingos savybės. Neužtenka laikytis virtinės tarpusavyje derančių savybių, nesuderinant priešingų. Idant suvoktume autoriaus prasmę, reikia suderinti visas priešingas vietas.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 207p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Niekas taip nepanašu į meilę, kaip godumas, ir niekas nėra jai taip priešinga.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 200p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kasdienis žmonių gyvenimas panašus į šventųjų. Ir vieni, ir kiti siekia pasitenkinimo ir skiriasi tik objektu, kuriame mato pasitenkinimą;
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 196p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |