Reikia pasakyti, kad pašalinimas iš mokyklos paprastai nieko neišsprendžia. Tai ženklas, kad nei mokykla, nei mokytoja negali susitvarkyti su problema. 
Adler, Alfred
 


BIBLIJA. Senasis Testamentas. Izaijo knyga

Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo,
nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.
Štai aš kuriu naują dalyką!
Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?
(43:18-19) 

Balsuoti:
 4.5 (2)
Komentarai (0)
Jis duoda nuvargusiam jėgų,
bejėgiui gyvastį atšviežina.
Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta,
vaikinai klupte klumpa,
bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas,
pakils tarsi arų sparnais, –
nepavargs bėgdami, nepails eidami.
(40:29-31) 

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Vargas tau, niokotojau,
kad pats nebuvai nuniokotas!
Tau, klastingasis išdavike,
kad pats nebuvai klastos auka!
Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
(33:1) 

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... visi gėdisi tautos,
kuri jiems nenaudinga, –
jokios pagalbos, jokios naudos,
vien tik gėda ir priekaištai.
(30:5) 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,
tačiau nubunda toks pat alkanas,
arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,
tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas ...
(29:8)

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
[Izaijo pašaukimas būti pranašu]
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.
„Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ – šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“
(6:1-8)  

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (1)
Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstų rytą,
negali apsieiti be svaigaus gėrimo,
ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!
Lyros ir arfos,
tambūrino ir fleitos lydimi,
jie mėgaujasi pokyliuos vynu,
o apie VIEŠPATIES darbus
jie nieko nenuvokia
ir nemato jo rankų užmojo.
(5:11-12) 

Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Surasta: 17
1 2