Tauta

Ir nejuokinkime pasaulio savo susipriešinimu, nes tokia maža tautelė, o tiek susikaldymo ir pykčio. Būkime stiprūs, neapsileiskime, nepameskime galvos, būkime disciplinuoti ir ginkime savo šalį ramybe bei tvirtu nusistaymu. Nekurkime bei neieškokime priešų ten, kur jų nėra. Nes kare reikės draugų, o ne priešų, rimtame konflikte naudingas bus kiekvienas krūmas. Padaryti priešą draugu – štai kur menas. 

Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. 

Mūsų kaip tautos klestėjimas priklauso nuo asmeninio kiekvieno žmogaus kaip individo finansinio klestėjimo. 

Tauta - tai istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą, istoriją ir papročius. Priklausymas tam tikrai bendrijai suteikia psichologinį saugumą ... Tautos susiformuoja istoriškai, kurdamos bendrą dvasinę ir materialinę kultūrą tam tikroje, apibrėžtoje geografinėje erdvėje. 

Tauta sekdama idealą iš barbarybės pereina į civilizaciją, o idealui išblėsus nusensta ir miršta - tai tautos gyvenimo ciklas. 

Tauta yra praeities sukurtas organizmas. Kaip ir kiekvienas organizmas ji kinta lėtai pagal paveldėtą programą.
Tikrieji tautų vadovai yra tradicijos, ir, kaip jau minėjau, lengvai kinta tik išorinė tradicijos forma. Be tradicijų, t.y. be tautos sielos, neįmanoma jokia civilizacija. 

Tautos likimą lemia jos charakteris, ne valdžia. 

Mano draugai ir mano bendrakeleiviai, apgailėkite tautą, kurioj pilna tikėjimų, bet nėra šventumo.
Apgailėkite tautą, nešiojančią drabužius, kurių pati neaudžia, valgančią duoną, kurios pati neaugina, ir geriančią vyną, kuris teka ne iš jos vynspaudės.
Apgailėkite tautą, kuri paniekina aistrą sapne, tačiau pasiduoda jai pabudę.
Užjauskite tautą, kuri pakelia balsą tik laidotuvių eisenoje, neturi kuo didžiuotis, kaip tik griuvėsiais, ir niekad nesukils, nebent kai jos galva atsidurs tarp budelio kirvio ir trinkos.
Užjauskite tautą, kurios politikas yra lapė, filosofas - žonglierius, o menas - skylių lopymas ir beždžioniavimas.
Užjauskite tautą, kuri naują savo valdovą sutinka trimitais, o atsisveikina patyčiomis, kad vėl kitą sveikintų trimitais.
Apgailėkite tautą, kurios išminčiai nebylūs nuo senumo, o stipruoliai dar tik lopšyje.
Apgailėkite tautą, susiskaldžiusią į dalis, kai kiekviena dalis save laiko tauta.
 

Neproduktyvios tautos anksčiau ar vėliau visada būdavo nukariaujamos ... 

Tautos vienybė įmanoma tik tada, kai išsaugomas jos įvairiaspalviškumas. Pagarba vienas kitam - stato. O juodinimai - griauna.