Religija

... neturinti humoro jausmo religija negali būti žmogiška. O ir tikras humoras, kuriame nėra neapykantos grimasų, taip pat, kaip seniai pastebėta, turi religijos bruožų. 

Agresyvi religija, kelianti save labiau už kitus tikėjimus, kenkia žmonėms. 

Šiuo metu religingi žmonės ima suprasti, kad dauguma krikščioniškojo tikėjimo tiesų – tokios, kokios jos egzistavo viduramžiais, – yra nereikalingos ir tiktai kliudo religiniam gyvenimui.

... ne išorinės ceremonijos, bet tikrojo Dievo, kaip neaprėpiamos protu visų daiktų priežasties, suvokimas ir protu paremtų dorybių ugdymas esą religijos tikslai. 

Žydų religija, jei žiūrėsim jos pagrindinių tikėjimo tiesų, yra artimesnė sveikam protui nei krikščionių. Bet pastaroji praktinio panaudojimo požiūriu turi daugiau pranašumų nei žydų religija. 

Religija yra dėkingumo, pagarbos jausmų toms nežinomoms galioms ar galiai, turinčiai įtakos mūsų laimei ar nelaimėms išraiška. Jei turima galvoje pati tų jausmų raiška, o ne ypatingi jos būdai, tai, be jokių abejonių, religija yra natūralus dalykas. 

[A]preiškimas neturėjo visiškai nieko bendro su „stebuklais“, kaip dar šiandien juos suvokia kai kurie netikram okultizmui ir absoliučiai jokio kritinio jausmo neturinčiai teosofijai atsidavę sluoksniai. Apreiškimas buvo įgimtos intuicijos vaisus; per atsitiktinių reiškinių simbolius intuicija stengiasi prasiskinti kelią iki dvasinės archetipų srities.  

Kartais jaučiame, kad turintis gerų ketinimų ir nepeiktinas ateistas daug kuo geresnis ir teikia didesnę garbę Dievui negu kai kurie žmonės, kurių aklas pasitenkinimas savimi ir nežmoniškumas kitiems yra akivaizdžiausio savanaudiškumo ženklai! 

Dažnai man net rodėsi, jog Dievo valia, kuri kartais būna netikėta ir gąsdinanti, tyčia pakeičiama religiniais priesakais, kad tik žmonėms nereikėtų jos suprasti. 

Dievas nepripažino nei teologijos, nei ja paremtos bažnyčios. Kita vertus, Dievas toleruoja teologiją, kaip ir daugelį kitų dalykų.