Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems

Savęs suvokimas veda į tikrąją žmonijos esmę, kurioje tokie išoriniai dalykai kaip pinigai, seksas, sėkmė, valdžia, jeigu jie nėra laikomi ženklais, kuriuos intepretuodamas žmogus geriau supranta save, tampa bergždi ir beverčiai. 

Pažįstant save, trokštant suprasti žmogiškąją situaciją, suteikti prasmės egzistencijai bei viskam, kas vyksta ir nutinka gyvenime, yra įveikiama vienatvė. 

Gyventi sveikai psichologine prasme – tai kurti planus, o ypač – užsibrėžti tikslus ir mėginti jų siekti su savo netobulumais ir savo jėgomis. Tik taip galima sąmoningai suvokti, kaip gyventi. 

... daugeli[s] pasisekimą turinčių žmonių ... uždaryti tarsi į narvą, tarsi stipriai pritvirtinti prie spyruoklės, kuri neleidžia jiems sustoti, verčia vis dirbti, kad išlaikytų tą pasiektą sėkmę. Tokie žmonės niekada nebus laisvi. Jie niekada nesustos ir nebus gyvenę gyvenimo, to tikrojo gyvenimo, jie niekada jo nepažins. 

... norint pasiekti sėkmę ar užvaldyti žemiškus dalykus, paprastai reikia konkuruoti, būti agresyviam, dominuoti, leistis į kompromisus – o tai vis iš kelio į savo paties realizaciją vedantys dalykai. 

Sveikas žmogus yra tas, kuris geba adekvačiai prisitaikyti prie aplinkos. Juk žinome, kad tikrovė nepaliaujamai kinta, tad žmogaus asmenybė prie tų nuolatinių pokyčių turi prisitaikyti. Nuo to, ką patiriame, nuo reakcijos į nenumatytas situacijas pobūdžio priklauso ir psichinė sveikata. 

Jeigu mirtis būtų nugalėta iš tiesų, mes susidurtume su nauja esybe, kurios niekas niekada anksčiau nepažinojo. Su nauja rase, su nauju visiškai nuo mūsiškio besiskiriančiu, niekada dar nepažintu pasauliu. 

Individą vaikus gimdyti gebančia būtybe daro ne paprasčiausias fizinis ryšys, kurį visi galime užmegzti, bet gebėjimas duoti, pasirengimas prisitaikyti, aukotis, psichinis atvirumas.  

Tikri tėvai yra tie, kurie savo vaikams nebijo parodyti ir neigiamų savo asmenybės pusių, kad vaikai jas galėtų įveikti, o ne mėgdžioti. Tikri tėvai žino, kad vaikas turi nuo jų atsiskirti, ir priims vaiko kritiką, jeigu manys, kad ji teigiamai veikia paties vaiko asmenybės augimą. Tada tėvų „trūkumai“ taps „penu“ sveikam jų vaiko asmenybės brendimui, teisingai jos raidai! Paradoksas, tačiau geri tėvai bus tie, kurie matė savo tėvų trūkumus, bet tėvų neteisė, o atvirkščiai – juos stebėjo, kad klaidų nekartotų patys tapę tėvais. 

Vaikai, ypač pasiekę tam tikrą amžių, savo troškimų neturi planuoti ar savo poreikius mėginti tenkinti pasinaudodami tėvais. Tik taip jų psichika už savo šeimos ribų padės sistemingai tvarkyti jų poreikius ir troškimus.