Štai taip Zaratustra kalbėjo
Visi dalykai tarp savęs susiję, susiraizgę, įsimylėję vienas kitą.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 333p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
[Apie Dievą] Jis nekalba: matyt todėl, kad tam pasauliui, kurį sukūrė, nuolat sako - taip: tuo šlovina pasaulį savo. Jo išmintis - tylėti, tad neteisus retai tebūna.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 323p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tačiau drąsa ir nuotykiai, veržimasis nežinomybėn, į tai, kur niekas dar nedrįso kelti kojos, - yra drąsa, man rodosi, visa žmogaus istorija nuo pat senovės.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 313p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kreivais keliais visi geri dalykai tikslo siekia. Jie tarsi katės nugarą išriečia, jie murkia paslaptingai, arti pajutę laimę, - visi geri dalykai juokias.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 304p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tačiau prekyvietėje - įtikinėjama tik mostais. O argumentai miniai įtarumą kelia.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 300p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
O skausmas - jis vištas ir poetus priverčia kudakuoti.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 301p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas negeba meluoti, nežino, kas yra tiesa iš viso.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 300p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... negalėjimas meluoti toli gražu nėra dar meilė tiesai.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 300p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kodėl toks kietas? - kartą deimantą paklausė virtuvės pakūros anglis.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 226p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
O broliai mano! Kas pavojingiausia ateičiai visos žmonijos? Ar tai nėra gerieji ir teisieji?
Ar tai ne tie, kurie štai šitaip kalba ir jaučia širdyje: „Jau žinome, kas gera ir teisu, mes turime jau šita; ir vargas tiems, kurie dar ieško!“
Kad ir kokios žalos blogieji pridarytų, bet žalingiausioji žala – gerųjų!
Kad ir kokios žalos pasaulio niekintojai pridarytų, bet žalingiausioji žala – gerųjų!
O broliai mano! Geriesiems ir teisuoliams į širdį kartą jau yra pažvelgęs vienas, kuris pasakė aiškiai: „Tai – fariziejai“. Tačiau jo niekas nesuprato.
Gerieji ir teisieji suprasti patys neįstengė, nes proto sąžinė švari įkalinusi laikė. Kvailystė juk gerųjų yra be galo išmintinga.
O štai tiesa tikroji: gerieji turi būti fariziejai, - pasirinkimo jiems neduota!
Gerieji turi tą prie kryžiaus kalti, kuris dorybę savo pats išranda! Štai ta tiesa tikroji!
Tačiau antrasis žemę jų atradęs, gerųjų ir teisiųjų žemę, širdį, žemės karalystę, tai buvo tas, kuris paklausė:
„Ko jie labiausiai neapkenčia?“
Kūrėjo jie labiausiai neapkenčia: kas lenteles, vertybes kas senąsias laužo; jie laužytojo neapkenčia – tą nusikaltėliu vadina.
Gerieji – jie negali kurti: jie visados yra pradžia iš galo: - jie tą prie kryžiaus kala, kuris naujas vertybes į lenteles naujas rašyti ima: jie ateitį aukoja sau, - jie visą ateitį žmonijos prie kryžiaus kala!
Gerieji – visados pradžia iš galo buvo.
Ar tai ne tie, kurie štai šitaip kalba ir jaučia širdyje: „Jau žinome, kas gera ir teisu, mes turime jau šita; ir vargas tiems, kurie dar ieško!“
Kad ir kokios žalos blogieji pridarytų, bet žalingiausioji žala – gerųjų!
Kad ir kokios žalos pasaulio niekintojai pridarytų, bet žalingiausioji žala – gerųjų!
O broliai mano! Geriesiems ir teisuoliams į širdį kartą jau yra pažvelgęs vienas, kuris pasakė aiškiai: „Tai – fariziejai“. Tačiau jo niekas nesuprato.
Gerieji ir teisieji suprasti patys neįstengė, nes proto sąžinė švari įkalinusi laikė. Kvailystė juk gerųjų yra be galo išmintinga.
O štai tiesa tikroji: gerieji turi būti fariziejai, - pasirinkimo jiems neduota!
Gerieji turi tą prie kryžiaus kalti, kuris dorybę savo pats išranda! Štai ta tiesa tikroji!
Tačiau antrasis žemę jų atradęs, gerųjų ir teisiųjų žemę, širdį, žemės karalystę, tai buvo tas, kuris paklausė:
„Ko jie labiausiai neapkenčia?“
Kūrėjo jie labiausiai neapkenčia: kas lenteles, vertybes kas senąsias laužo; jie laužytojo neapkenčia – tą nusikaltėliu vadina.
Gerieji – jie negali kurti: jie visados yra pradžia iš galo: - jie tą prie kryžiaus kala, kuris naujas vertybes į lenteles naujas rašyti ima: jie ateitį aukoja sau, - jie visą ateitį žmonijos prie kryžiaus kala!
Gerieji – visados pradžia iš galo buvo.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 224-225p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
