Faradžas, Abul

„Apie pagyrimą ir įžeidimą“
Knygininkas sakydavo:
– Geriausias pagyrimas – to žmogaus, kuriam tu nieko gero nepadarei. Ir pats skaudžiausias įžeidimas – to, kuriam tu nepadarei nieko blogo.

„Pavojinga kritikuoti kvailį“
– Nekritikuok nieko už kvailystę, nes jeigu taip pasielgsi, žmogus, patyręs iš tavęs naudą kaip iš draugo, neapkęs tavęs kaip priešo.

„Pedagoginis metodas“
Mokytojas dėdavosi sužinąs kažką naujo iš savo mokinio atsakymų. Jį paklausė: – Argi žmonės, tokie kaip jis, gali tave ko nors išmokyti?
Jis atsakė:
– Be abejo, aš tą dalyką išmanau geriau, negu jis. Bet aš noriu, kad jis patirtų malonumą mokyti kitus, ir šitaip skatinu jį geriau mokytis.

„Atvirkštinis įrodymas“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Apie tai, kad mūsų pasaulis yra liūdesio ir nešlovės pasaulis, galima spręsti, kad ir iš to, jog nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris nesiektų gauti daugiau, negu nusipelnęs.

„Viskas tuštybių tuštybė“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Visos žemiškos aistros bevaisės. Tos, kurios pergyventos, panašios į sapnus, o tos, kurios mūsų laukia, – pasibaigs nusivylimu.

„Savanoriškas atsižadėjimas“
Atsiskyrėlio paklausė:
– Kodėl tu taip lengvai atsižadėjai visų žemiškojo gyvenimo gėrybių?
Jis atsakė:
– Aš žinau, kad irtis neišvengiamai atimtų iš manęs visas gyvenimo gėrybes, tad verčiau atsižadėjau jų savo noru.

„Goduolis kaupia kitiems“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Tas, kuris stengiasi sukaupti daugiau, negu jam pačiam reikia, kaupia kitiems.

„Kas kieno tarnas“
Valdovas papriekaštavo asketui:
– Kodėl tu nenusilenki man, kaip dera daryti visiems mano tarnams?
Asketas jam atsakė:
– Suprask, kad aš ne tavo tarnas, o tu – mano tarnų tarnas. Mano valioj visi žemiškieji norai, ir jie man pavaldūs. O tu – žemiškųjų norų vergas, jie tave nugalėjo ir valdo, ir tu esi jų tarnas.

„Jeigu nori įsitikinti...“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Jeigu tu nori įsitikinti, kad visi žemiški turtai niekingi, pažiūrėk, kas juos turi.
Jis kalbėjo apie niekingus žmones, nesgi prakilnieji ir dorybingieji jų neturi.

„Nesišnekučiuok su kvailiais“
Vienas gydytojas sakydavo:
– Nedera žmogui šnekučiuotis su kvailiais, nesgi nuo pašnekesio su jais įkaista siela, kaip kad karštą dieną riešutmedžių paunksnėje įkaista kūnas.