Legkauskas, Visvaldas

Dėl ribotų žmogaus smegenų ir sąmonės galimybių, dauguma mus veikiančios stimuliacijos yra automatiškai ir nesąmoningai išfiltruojama ir niekada nepasiekia sąmoningo suvokimo lygmens. Į informaciją pavirsta tik ta stimuliacija, kuri mums gali būti kuo nors reikšminga ar kam nors reikalinga. Taigi mūsų motyvacija (poreikiai, norai, lūkesčiai) daro didelę įtaką tam, ką ir kaip mes suvokiam. kitaip tariant, žmogaus motyvacija jo jutimo organus veikiančią stimuliaciją paverčia jo sąmoningai suvokiama informacija. 

Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais žmogui yra būtinas, kad jis galėtų patenkinti savo poreikius. Būdamas daugelio žmogaus poreikių patenkinimo sąlyga pats bendravimas tampa savarankišku poreikiu. 

Plačiąja prasme sąmonę galima apibūdinti kaip patyrimą - tavo pojūčių, minčių, jausmų, prisiminimų, fantazijų visumą bet kuriuo laiko momentu. Psichologija gali sėkmingai tyrinėti sąmonės turinį, apibūdinti jos funkcijas ir jom atlikti būtinas savybes bei nurodyti sąmonės egzistavimo sąlygas - gali pasakyti, kas patiriama, kaip patiriama, kokiu tikslu patiriama ir kokios būtinos patyrimo sąlygos. tačiau psichologija nedaug ką gali pasakyti apie tai, kas patiria, kas yra tas "stebėtojas", patirties subjektas. 

Sąmonės supratimui gali reikėti kokybiškai kito - aukštesnio nei sąmoningo - smegenų išsivystymo. kadangi šiuolaikinis žmogus tokiu smegenų išsivystymu nepasižymi, psichologinių ir neurobiologinių sąmonės mechanizmų atskleidimo galimybes galima vertinti gana skeptiškai. 

Sąmonė leidžia žmogui prisitaikyti prie konkrečios aplinkos. Tai pagrindinė sąmonės funkcija. 

Ankstyvojoje vaikystėje kiekvienas mano, kad visi pasaulį pato taip, kaip jis. bendraudami ir konfliktuodami su mus supančiais žmonėmis sužinome, kad kiti žmonės turi požiūrius ir vertybes, skirtingas nuo mūsų, kad jie siekia bendrauti su artimų pažiūrų žmonėmis, ir sužinom, kaip jie organizuoja savo santykius. 

Sąmonė yra tai, kas atspindi patyrimo srautą, sukuria prielaidas atminčiai atsirasti, formuoja tikslingą veiklą, sukuria klabą, sociokultūrinę aplinką ir gali kontroliuoti biologinę sistemą.  

... informacija yra "prasminga" todėl, kad ji yra svarbi žmogaus poreikiams ... 

Patenkinus vienus poreikius, iškyla kiti nepatenkinti poreikiai, kurie gali nukreipti dėmesį į kitus socialinės aplinkos objektus, kurie, mūsų nuomone, gali tuos ojektus patenkinti.  

Asmeninė savimonė paprastai apibrėžiama kaip žmogaus požymių visuma, kurią jis naudoja apibrėždamas save kitų žmonių atžvilgiu. Asmeninę savimonę sudaro asmens individualūs sugebėjimai, būdo bruožai, poreikiai, vertybės, patirtis ir santykiai, kuriais remdamasis jis save suvokia kaip skirtingą nuo kito konkretaus žmogaus.