Ramybė su kiekvienu žingsniu

Kaskart nubudę ryte gauname po dvidešimt keturias naujutėles gyvenimo valandas. Tiesiog neįkainojama dovana! Ir galime tas dvidešimt keturias valandas leisti taip, kad jos neštų ramybę, džiaugsmą ir laimę – mums ir aplinkiniams. 

Mūsų civilizacija … aprūpina mus gausybe daiktų, padedančių prarasti ryšį su savimi. 

Laimės pagrindas – išlavėjusi sąmonė. 

Sėkmės paslaptis - būti tikruoju savimi, ir kai iš tiesų esi savimi, gali patirti būtį šią akimirką.  

Atėjus supratimui, pyktis atslūgsta tą pačią akimirką. Kai tik supranti, nebegali susilaikyti nemylėjęs. Pykti tampa nebeįmanoma. 

Mylimą žmogų turime suprasti. Jei meilė reiškiasi tik troškimu savintis tą, kurį mylime, ji nebus tikra. Jei galvojame tik apie save, jei paisome tik savo poreikių, o kito reikmes ignoruojame, mylėti nesugebėsime. Reikia labai įdėmiai žvelgti, kad pamatytume ir suprastume mylimo žmogaus poreikius, siekius ir kančias. Toks tikrosios meilės pagrindas. Kai tikrai supranti žmogų, meilės jam nenuslopinsi.  

Kai tik perprantame žmogaus blogo elgesio priežastis, apmaudas virsta troškimu palengvinti jo kančią. Tada pasijuntame lengvai, ramiai, vėl galime šypsotis. 

Garsas ir šviesa turi skvarbos savybę, tad gali pasklisti labai toli; meilė ir atjauta irgi tai geba.  

Net jei banke turime devynias galybes pinigų, mus lengvai gali pribaigti kančios. Tad kur kas saugiau pasijusime, jei savąsias "Lėšas" imsime investuoti į bičiulius, jei pasistengsime, kad šiaip bičiuliai virstų tikrais draugais, kad mus tarsi siena apsaugotų draugų būrys. Tada sunkiomis gyvenimo akimirkomis bus pas ką ateiti ir į ką atsišlieti. 

Tikrosios jėgos galima semtis tik iš gilaus vidinės ramybės duburio - nei valdžia, nei pinigai, nei ginklai jos nesuteiks.