... klausyti ir tarnauti yra kur kas lengviau ir geriau, kur kas nekaltesnis ir sveikesnis daiktas negu viešpatauti ir būti atsakingam ... 
Hesė, Hermanas
 


Naujausios citatos
„Kas kieno tarnas“
Valdovas papriekaštavo asketui:
– Kodėl tu nenusilenki man, kaip dera daryti visiems mano tarnams?
Asketas jam atsakė:
– Suprask, kad aš ne tavo tarnas, o tu – mano tarnų tarnas. Mano valioj visi žemiškieji norai, ir jie man pavaldūs. O tu – žemiškųjų norų vergas, jie tave nugalėjo ir valdo, ir tu esi jų tarnas.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 93p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Jeigu nori įsitikinti...“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Jeigu tu nori įsitikinti, kad visi žemiški turtai niekingi, pažiūrėk, kas juos turi.
Jis kalbėjo apie niekingus žmones, nesgi prakilnieji ir dorybingieji jų neturi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 99p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Nesišnekučiuok su kvailiais“
Vienas gydytojas sakydavo:
– Nedera žmogui šnekučiuotis su kvailiais, nesgi nuo pašnekesio su jais įkaista siela, kaip kad karštą dieną riešutmedžių paunksnėje įkaista kūnas.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 115p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Proto požymiai“
Gydytojui būnant pas valdovą, užėjo dvariškis, kuriam neseniai gimė sūnus.
Valdovas paklausė įėjusįjį:
– Kaip jaučiasi tavo kūdikis? Ir kiek jam laiko?
Dvariškis atsakė:
– Jis jaučiasi gerai. Jam jau septynios dienos.
Gydytojas paklausė:
– Ar kūdikis protingas?
Dvariškis atsakė:
– Argi tu negirdėjai, ką aš pasakiau valdovui? Juk jam tik septynios dienos. Kodėl gi klausi mane apie jo protą?
Gydytojas jam pasakė:
– Jeig naujagimio žvilgsnis tyras ir jis mažai verkia, – tai proto požymiai.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 115p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Drąsi ožka“
Ožka užsiropštė ant aukšto stogo ir nuo ten drąsiai koneveikė vilką. Jis klausėsi jos burnojimo ir pasakė:
– Tai ne tu, ožka kalbi tokius įžūlius žodžius, o toji vieta, kur tu esi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 121p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Šuo ir gazelė“
Medžioklinis šuo vijosi gazelę.
– Tu niekada manęs nepavysi, – pasakė gazelė.
– Kodėl? – paklausė šuo.
– Aš bėgu gelbėdama savo gyvybę, o tu – norėdamas įtikti savo šeimininkui.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 122p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Iš pavydo...“
Kartą blakiukas pasiskundė savo motinai:
– Kad ir kur aš pasirodyčiau, žmonės ant manęs spjaudo.
– Kaltas tavo grožis ir nepaprastai malonus kvapas, – atsakė motina. – Jie tau pavydi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 122p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Dosnumo esmė“
Filosofas buvo paklaustas:
– Kas yra tikrasis dosnumas?
– Tikrasis dosnumas – tai, kad sunkią valandą padėtum reikalingam paramos, – atsakė jis.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 145p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Netikėk astrologais“
Juokdarys pasakė:
– Aš ir mano brolis – dvyniai, vienu metu mes išėjom iš motinos įsčių, bet jis tapo turtingu pirkliu, o aš – vargšu juokdariu. Argi po to galima tikėti astrologais? Ar reikia dar daugiau įrodymų, kad jie meluoja?

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 174p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Ypatinga skurdžių kategorija“
Žmogų paklausė:
– Į ką panašus artistas?
Jis atsakė:
– Į vargšą, kuris kairėje rankoje laiko gniutulą purvo, o dešiniąją ištiesęs išmaldai. Ir jeigu jam nepasakysi „še, imk“, jis tave išteps.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 176p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5741
  1 2 3 4 5   Sekantis