Nuo to momento, kai atsirado mašinos, visiems mąstantiems žmonėms paaiškėjo, kad dingo sunkaus žmonių darbo butinybė ir didele dalimi - pamatas neligybei. Jei mašinos būtų sąmoningai naudojamos tik gerovės kėlimo tikslui, tai alkio, juodo darbo, nešvaros, neraštingumo ir ligų būtų buvę galima atsikratyti per keletą kartų. Tiesą sakant, net ir neišsikėlus tokių sąmoningų tikslų, bet tiesiog savaime kaupiantis turtams, kurių kartais neįmanoma nenaudoti, mašinos labai pakėlė vidutinį žmonių gyvenimo lygį per penkiasdešimt metų devyniolikto amžiaus gale ir dvidešimtojo pradžioje.
Bet buvo aišku ir tai, kad visuotinis gerovės kilimas gresia sunaikinti - ir tam tikru mastu jau naikina - hierarchinę visuomenę ... Mat jei visi turės daug laiko ir užtikrintą pragyvenimą, tai tos didžiulės masės žmonių, kurios dabar yra prislėgtos skurdo, pasidarys apsišvietusios ir ims pačios mąstyti; o kai taip atsitiks, jos anksčiau ar vėliau supras, kad ta privilegijuota mažuma neatlieka jokios funkcijos, ir nušluos ją. Apskritai - hierarchinė visuomenė įmanoma tik ant skurdo ir tamsumo pagrindo.