Kiekvieną vaiką reikėtų mokyti, kad jis lauktų didžiausių pasisekimų, kad jis tikėtų, jog jis taip pat tikrai yra sukurtas pasisekimui, kaip ąžuolas yra sukurtas būti ąžuolu. Tiesiog žiauru, kai tėvai arba mokytojai sako vaikui, kad jis kvailas ir bukaprotis, kad jis nesąs toks, kaip kiti jo amžiaus vaikai. Jie turėtų stengtis įkvėpti jam vilties, pasitikėjimo ir tikėjimo įgimta pasisekimo teise. Vaikus reikėtų taip auklėti, kad jie lauktų didžių dalykų ir tvirtai tikėtų jiems Dievo duota jėga padaryti pasaulyje ką nors vertinga.