Istatymų gynėjui ir valstybės vadovui dera, kol gali, ugdyti žmones kuo švelnesniais žodžiais, patariant, ką reikia daryti, ir įžiebiant sielose garbingumo ir teisingumo norą, sukeliant neapykantą ydpms, išmokinant vertinti dorybes. Paskui tegu jis pereina prie griežtesnės kalbos, kuri ragins ar priekaištaus, pagaliau tegul pasuka prie bausmių, kol kas lengvų ir atidedamų, tegu didžiausias bausmes skiria už didžiausius nusikaltimus, kad niekas nežūtų, išskyrus tą, kuriam pražūtis pačiam išeitų į naudą.