Tiesa – tai žodis, vartojamas laikinai, kai norima apie jį pasklebti aplinkai. Tai taip pat vadinama žmoniškumu. Geranoriškumas – jo pareiga. Kai bandome apibrėžti, sakome „žmoniškumas“; geranoriškumo apibrėžimas taikomas laikinai. Žmoniškumas, tiesa, padorumas, išmintis – esmė ta pati, tik pavadinimas kitas.
Šie dalykai turi būti suprasti kaip pats proto branduolys.
Dėl to ir sakoma, jog Konfucijaus kelias yra nuoširdumo ir užuojautos kelias. Nuoširdumas – tai tiesos šerdis. Užuojauta – tai vienis. O jei pasiekiamas pats proto branduolys, tai net iš dešimties tūkstančių dalykų, kurių imsies, nebus nė vieno nepavykusio.