Nueik pas skruzdėlę tu, dykaduoni,
patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties.
Neturėdama jokio vado
ar pareigūno, ar valdovo,
ji pripildo savo sandėlius vasarą
ir surenka sau peną per pjūtį.
Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni?
Kada kelsiesi iš miego?
„Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,
šiek tiek rankas susidėjus pailsėti“, –
ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,
bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu.
(6:6-11)