Citata
Sakykime, ramiai sėdite namuose. Netikėtai gatvėje pasigirsta veriantis automobilio signalas. Tai truputėli sudirgina. Koks šio sudirginimo tikslas? Visiškai jokio. Tai kodėl jį sukūrėte? Tai ne jūs, o protas. Jis veikė visiškai automatiškai, visiškai pasąmoningai. Bet kodėl jis jį sukūrė? Nes jis laikosi savo pasąmoningo tikėjimo, kad jo priešinimasis, kurį patiriate kaip tam tikrą neigimą ar nepasitenkinimą, kažkokiu būdu panaikins nepageidaujamas aplinkybes. Suprantama, tai visiškas klydimas. Jo sukurtas priešinimasis, šiuo atveju sudirginimas ar pyktelėjimas, daug labiau trikdo, nei pradinė priežastis, kurią jis tikisi panaikinti ... Išgirdę šiurkštų ar įžeidžiamą žodį, nepulkite gintis, pykti, neužsisklęskite - tegu jis pralekia pro jus kiaurai. Visiškai nesipriešinkite. Tarsi čia visiškai nėra nieko, ką galima paveikti. Tai yra atlaidumas, sutikimas. Taip tampate nepažeidžiami ir nenugalimi. Galite net pasakyti tam žmogui, kad jo elgesys yra nepriimtinas, jei laikote reikalinga. Tačiau jis nebeturės galios paveikti jūsų vidinės būsenos. Jūs patys save valdysite - savo valdžios nebegalės primesti joks kitas asmuo, o ir protas nebegalės jūsų varinėti. Ar tai būtų automobilio signalas, grubus žmogus, potvynis, žemės drebėjimas ar visų gyvenimo santaupų praradimas - priešinimosi mechanizmai yra tie patys.
(Tolle, Eckhart. Šios akimirkos jėga. Kaunas: Mijalba. 2007, 204-205p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |