Kai kuriuos priverčia mirti tai, kad be paliovos keisdami sumanymus grįžta prie to paties, ir nebelieka vietos naujovei. Jiems pradeda atsibosti gyvenimas ir pasaulis, ir iškyla tas tirpstančių smagumų klausimas: „Iki kolei vis tas pats?“ (...) Klausi, kaip, mano manymu, kovoti su šiuo pasibjaurėjimu. Geriauisa, kaip sako Atenodoras, prisirišti prie veiklos, valstybės reikalų ir pilietinių pareigų.