- Ar tu pastebėjai, kaip susitinka ir apsiuosto šunys? Čia kažkoks jiems bendras gamtos dėsnis.
- Taip, kažkoks juokingas.
- Ne, nejuokingas, tu klysti. Gamtoje nieko juokingo nėra, kad ir kaip ten atrodytų prietaringam žmogui. Jei šunys galėtų protauti ir kritikuoti, tai tikriausiai rastų tiek pat juokingų dalykų, o gal dar daugiau, žmonių, jų valdovų, socialiniuose santykiuose, - gal dar daugiau; aš kartoju tai todėl, kad esu tvirtai įsitikinęs, jog kvailysčių mes darome kur kas daugiau.