Kadangi jūs nematėte išvaizdos, kai VIEŠPATS kalbėjo jums iš ugnies prie Horebo, būkite atidūs ir saugokitės nuoširdžiai, kad nesielgtumėte nedorai, dirbdamiesi sau bet kokios išvaizdos stabą, – ar į vyro, ar moters panašumą, ar į panašumą bet kokio gyvulio, esančio žemėje, ar į panašumą bet kokio paukščio, skraidančio padangėse, ar į panašumą bet kokio gyvūno, šliaužiojančio žeme, ar į panašumą bet kokios žuvies, plaukiojančios vandenyse po žeme; ar kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir stebėdamas saulę, mėnulį, žvaigždes ir dangaus galybę, nebūtum sugundytas juos garbinti ir jiems tarnauti. Juos VIEŠPATS, tavo Dievas, davė visoms tautoms, esančioms visur po dangumi.
(4:15-20)