Šiuolaikinis žmogus gyvena beveik nepaliaujamame „triukšme“: radijas, televizija, žinių santraukos, reklamos, filmai – dauguma šių dalykų ne apšviečia, bet bukina protus. Mes klausomės ir stebime racionalizuotus melus, pateikiamus kaip teisybę; visiškas nesąmones, pateikiamas kaip sveiką protą ar aukštesnę specialistų išmintį; tuščias kalbas, intelektualinę tinginystę ar nesąžiningumą, priklausomai nuo situacijos apibūdinamus kaip „garbę“ ar „tikrovę“.