Įkyri priklausomybė nuo cheminių medžiagų gali turėti katastrofiškų padarinių, nes ji užkerta kelią tikriems jausmams ir emocijoms. Narkotikai gali sukelti euforiją, paskatinti žiauraus auklėjimo nuslopintą kūrybingumą, bet kūnas tokio susvetimėjimo visą gyvenimą netvers ... Vartojant teisėtus narkotikus (alkoholį, cigaretes, medikamentus) dažnai mėginama užpildyti motinos paliktą tuštumą. Vaikas, iš motinos negavęs reikiamo maisto, vėliau nebegalės jo rasti. Susilaikant nuo narkotikų ta ertmė tiesiogine prasme juntama kaip fizinis alkis, kaip tuščio susitraukusio skrandžio mėšlungis. Veikiausiai pagrindas potraukiams atsiranda pačioje gyvenimo pradžioje, tada padedami pamatai bulimijai ir kitiems valgymo sutrikimams. Kūnas aiškiai parodo, kad jam, mažytei būtybei (praeityje), kažko būtinai reikėjo, tačiau tol, kol emocijos išjungtos, ši žinia lieka nesuprasta. Taip mažo vaiko vargai suvokiami kaip dabartinis stygius, ir bet kokie bandymai jį pašalinti esamu laiku žlunga.