Pavyduliavimas minta abejonėmis, jis virsta įniršiu arba nurimsta, kai iš abejonių pereiname į tikrybę. 
Larošfuko, Fransua de
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

[Izaijo pašaukimas būti pranašu]
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.
„Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ – šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“
(6:1-8)  

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (1)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius:    

Edvardas
2010-04-26
Šią ištrauką kabalistai vizualizuoja, įsijausdami lyg būtų Izajo vietoje taip medituoja. Meditacija skirta susitikti su Dievu.