Virš visų negandų pakilęs kantruolis laiko apglėbęs aukščiausią gėrį ir ne tik žmogui, bet ir likimui sako: "Kad ir ką darytum, esi per mažas mano sielos giedrai sudrumsti. To neleidžia protas, kuriam pavedžiau valdyti gyvennimą. Pyktis man labiau pakenks negu skriauda. Kodėl labiau? Skriaudos ribos yra apibrėžtos, o kur ir kol mane tampys pyktis - neaišku".