Dievas kartais suteikia žmogui tiek turtų, nuosavybės ir garbės, kad jam netrūksta nieko, ko jis trokšta, tačiau Dievas jam neleidžia iš to patirti malonumo. Jo vietoje svetimas žmogus patiria malonumą iš to. Tai irgi rūkas ir skaudus blogis! Net jeigu žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, sulaukdamas senyvo amžiaus, bet jeigu jis pats savo turtais iki soties nepasinaudotų, man rodos, negyvas gimęs kūdikis būtų už jį laimingesnis.
(6:2-3)