Žmogaus kūnas skirtas tarnystei, o ne tam, kad jam būtų pataikaujama. Laimingo gyvenimo paslaptis - išsižadėjimas. Išsižadėjimas yra gyvenimas. Pataikavimas kūnui yra mirtis. Todėl kiekvienas turi teisę ir turėtų trokšti gyventi 125 metus, jei tarnauja kitiems nesidairydamas į rezultatus. Toks gyvenimas turėtų būti iki galo skirtas vien tarnystei. Išsižadėjimas dėl tarnystės yra neapsakomas džiaugsmas, kurio niekas negali atimti, nes šis nektaras trykšta iš vidaus ir sustiprina gyvenimą. Čia negali būti vietos liūdesiui ir nekantrumui. Be šio džiaugsmo ilgas gyvenimas neįmanomas, o jei taip ir nutiktų, jis nebūtų vertas gyventi.
Siela yra visur esanti. Kodėl jai turėtų rūpėti apsiriboti šiuo į narvą panašiu kūnu arba dėl šio narvo daryti blogį ar net žudyti? Todėl siekiame visiško išsižadėjimo idealo ir mokomės savo kūną, kol jis gyvas, skirti tarnystei, kad ji, o ne duona, būtų mūsų gyvenimo pamatas. Mes valgome ir geriame, miegame ir keliamės vien tam, kad tarnautume. Toks požiūris teikia tikrą džiaugsmą ir palaimintą laikų pilnatvės viziją.