Darbas yra tai, be ko žmonija negalėtų gyventi, tačiau visais laikais žmonės stengėsi savo darbą palengvinti. Ir visai ne iš tingėjimo, o todėl, kad norėjo kuo greičiau ir geriau patenkinti savo poreikius. Darbas buvo tai, kas išlaisvino žmones, - darbo dėka žmonės ėmė geriau maitintis, šilčiau rengtis, greičiau ir toliau keliauti, Tobulėjant darbo priemonėms trumpėjo darbo laikas, todėl žmonėms likdavo daugiau laisvo laiko - menui, kultūrai, religijai, moralei, mąstymui, poilsiui, tobulėjimui. Tik vergovinėse visuomenėse buvo skelbiama, kad viso žmogaus gyvenimo vienintelis tikslas yra darbas, kad žmogaus paskirtis yra ne gyventi, o dirbti ... Tačiau visa žmonijos istorija rodo, kad civilizacijos pažanga - tai darbo mažėjimas, o ne didėjimas ... Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo mažesnė jos gyventojų dalis turi dirbti, tuo mažiau joje nekvalifikuoto, juodo, žmogų žeminančio darbo.