Jei VIEŠPATS nestato namo,
veltui triūsia tie, kurie jį stato.
Jei VIEŠPATS nesaugo miesto,
veltui budi sargai.
Tuščia jums anksti keltis
ir eiti vėlai gulti, –
jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną, –
nes VIEŠPATS, kuriuos myli,
pasirūpina jiems tebemiegant.
(127:1-2)