Noro mėgautis didėjimas žmoguje žadino būtinybę tobulinti tai, kas jau yra, ir išradinėti kažką naujo. Kuo didesni norai, tuo didesni poreikiai, todėl vystomas intelektas ir pasiekiamas aiškesnis suvokimas. Būtent nuolatinis noro mėgautis didėjimas stūmė mus pirmyn, inspiruodamas žmonijos vystymąsi per visą jos istoriją.
Iš pradžių žmogaus egoizmas pasireikšdavo tik būtinais kūniškais poreikiais – maisto, sekso, šeimos ir t. t. norais. Nuo senų senovės jie sudaro žmonijos pagrindą.
Tačiau žmogus gyvena visuomenėje ir todėl pradeda kelti sau aukštesnius socialinius siekius. Noras pasitenkinti turtais, garbe, valdžia ir šlove pakeitė žmoniją. Šie norai paskatino susiskirstymą į klases, hierarchijų bei naujų visuomeninių ekonominių struktūrų susikūrimą.
Vėliau žmogus panoro mėgautis žiniomis. Šitas noras pasireiškė mokslo, švietimo, auklėjimo, kultūros plėtra, kuri prasidėjo Renesanso epochoje, mokslinės revoliucijos laikais, ir tęsiama iki mūsų dienų. Masinis lavinimas ir visuomenės sekuliarizacija irgi buvo žinių noro, reikalaujančio pažinti supančią tikrovę, pasekmės. Mums nuolat reikia papildomos informacijos apie pasaulį, reikia viską žinoti, viską ištirti ir viską valdyti.