... rasti ypatumus žmogaus, skiriančius jį nuo kitų žmonių, vadinasi, jį pažinti. 
Hesė, Hermanas
 


Rilke, Rainer Maria

Šitie nauji gestai Rodiną ypač domino. Jie buvo nekantrūs. Kaip žmogus, ilgai ieškąs kokio daikto, vis labiau trinka, darosi vis labiau išsiblaškęs, vis labiau skuba ir viską aplink save griauna, suversdamas kupetą daiktų, kuriuos jis ištraukia iš jųjų tvarkos lyg mėgindamas priversti ir juos drauge ieškoti, taip ir gestai žmonijos, negalinčios atrasti savo prasmės, pasidarė nekantresni, nervingesni, skubresni ir staigesni. O visi sujaukti būties klausimai metosi aplink ją. tačiau, kita vertus, jos judesiai sykiu pasidarę ir ne tokie tvirti. Jie nebeturi to gimnastinio ir ryžtingo tiesumo, su kuriuo viską stvėrė abkstesni žmonės. Jie nebepanašūs į tuos judesius, kurie saugomi senose skulptūrose, į tuos gestus, kur svarbūs buvo tiktai pradžios ir pabaigos taškai. Tarp tų dviejų paprastų momentų įsiterpė nesuskaitoma gausybė perėjimų, ir pasirodė, kad kaip tik tose tarpinėse būklėse vyksta šiandieninio žmogaus gyvenimas, jo veikla ir jo nesugebėjimas veikti.  

(Rilke, Rainer Maria. Auguste Rodin. Vilnius: Aidai. 1998, 28p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Žmogus, pakyląs naktį ir tyliai einąs pas kitą žmogų, yra lyg lobio ieškotojas, mėginąs lyčių sankryžoje iškasti tokią būtiną didžiąją laimę. Ir visuose ištvirkavimuose, visuose gamtai priešinguose iškrypimuose, visuose tuose desperatiškuose ir žlugusiuose mėginimuose atrasti amžiną būties prasmę esama dalelės to ilgesio, kuris gimdo didžius poetus. Čia žmonijos alkis pranoksta ją pačią. Čia tiesiasi rankos į amžinybę. Čia akys veriasi, žvelgia į mirtį ir jos nebijo; čia skleidžiasi beviltiškas didvyriškumas, kurio šlovė ateina ir praeina lyg šypsnys, pražysta ir nuvysta rožė. Čia esama geismo audrų ir lūkesčių štilio; čia esama svajų, tampančių darbais, ištirpusių svajose. Čia nelyg milžiniškuose lošimo namuose laimimas arba pralošiamas jėgų kapitalas. 

(Rilke, Rainer Maria. Auguste Rodin. Vilnius: Aidai. 1998, 27p.)
Balsuoti:
 4.0 (1)
Komentarai (0)
Rodinas buvo vienišas iki išgarsėdamas, o atėjęs išgarsėjimas padarė jį, ko gera, dar vienišesnį. 

(Rilke, Rainer Maria. Auguste Rodin. Vilnius: Aidai. 1998, 7p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Juo ilgiau laukėme, juo nuostabesnis darėsi laukiamasis svečias.  

Balsuoti:
 4.0 (3)
Komentarai (0)
... visai ne žmonių kaltė, kad jie kitaip apie tai kalba. Yra dalykų kurių neįmanoma išreikšti, o kas vis vien apie juos kalba, negali išvengti klaidų. 

Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Juk gyvendamas save vis prarandi. 

Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
- Jegoruška, balandėli, aš tave išmokiau daug dainų, daug bylinų ir net legendų apie šventuosius, kone kiekvienai dienai po vieną. Bet, kaip žinai, aš pats daugiausiai jų moku visoje gubernijoje, o mano tėvas mokėjo visas visos Rusijos dainas, be to, ir totoriškų pasakų. Tu dar labai jaunas, todėl nepasakojau tau pačių gražiausių bylinų, kurių žodžiai kaip ikonos, ir jų nė lyginti negalima su paprastais žodžiais, ir tu dar nemoki tų melodijų, kurių nė vienas žmogus, ar jis būtų kazokas, ar valstietis, negali klausyti neverkdamas. 

Balsuoti:
 3.0 (4)
Komentarai (0)
Mylėti reiškia nieko neimti, iš niekur, viską užmiršti ir norėti gauti tik iš vieno žmogaus viską, ir tai ką jau turi, ir visa kitą ... Bet laike, dienų dienomis, kai viskas ateina ir praeina nespėjus susidaryti apie nieką tikros nuomonės, tokios meilės įgyvendinti negalima, įvykiai plūsta iš visų pusių, o atsitiktinumas atveria jiems vartus. 

Balsuoti:
 4.3 (7)
Komentarai (0)
- Mūsų balse, - atsakiau aš tyliai, - viskas tampa pasaka, nes jame niekados niekas negalėjo įvykti. 

Balsuoti:
 3.3 (7)
Komentarai (0)
Nieko nėra išmintingesnio kaip ratas. Dievas, kuris nuo mūsų pabėgo į dangų, grįš pas mus išžemės. Ir ką gali žinoti, gal kaip tik jūs kada nors atkasite vartus...  

Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 15
1 2