Ming-Dao, Deng

Ką darome, kai mūsų mylimi žmonės atsiduria mirties akivaizdoje, o mes gyvename ir dirbame toliau? Galėtume leistis į svarstymus apie mūsų daliai tekusią neteisybę, liūdesį, baimę, bet visų pirma turime pagalvoti apie mirštančiuosius. Mums privalu būti su jais. Neleiskime niekam mirti vienišam. Nesvarbu, kad mūsų gyvenimas perdaug kontrastuoja su mirtim, darykime tai, ko mirštantieji patys jau nebegali. Jei jie bando kaip nors susitaikyti su artėjančia baigtimi, mums nebūtina sakyti gražius žodžius. Paprasčiausiai pabūkime su jais, galbūt palaikymas už rankos vertesnis negu paguodos žodžiai. Mirtis gali būti čia pat – kiekviena akimirka brangi.

Mokymasis - jaunystės versmė.
Nesvarbu, ar jūs senas, ar jaunas,
Neturite nustoti tobulėjęs. 

Magija neveikia naujoje vietoje.
Gimtosios eilės prarado ritmą ir rimą,
Įprasti valgiai laikomi keistais,
Priešiški žvilgsniai pakeitė šeimos meilę.
Būti imigrantu - tai būti vienišam tarp milijonų.  

Ir laiko, ir įgudimo atžvilgiu tikrasis darbas susideda perpus iš pastangų ir iš žinojimo, kada leisti veiksmui vykti savaime. 

... blogus įstatymus turinčiose valstybėse ir dorovė pagedusi. 

Prasmė gyvenime yra sąlygiška. Kam savo nelankstumu darkyti visumą?